vaistai.lt

Kaunietis Augustas nuo vaikystės svajojo būti gydytoju. Visgi šiai jo svajonei nebuvo lemta išsipildyti: dėl labai aukšto stojamojo balo, kurio pasiekti nepavyko, į trokštamas studijas vaikinas neįstojo. Kadangi slauga ar veterinarija jo nedomino, Augustas nenukabino nosies ir nusprendė studijuoti biomedicininę elektroniką KTU. „Tai kaip medicina, tik kad gydyti jau ne žmones reikia, o medicininę įrangą“, – sako A. Sonda.

Vaikinas pasakoja, kad jį nuo mažens domino žaislai ir juose esanti elektronika, tad sudėtingesni buvo išardomi iki smulkiausių detalių. Iš kai kurių išeidavo nesudėtingi prietaisėliai. Todėl ir studijų pasirinkimas nenutolo nuo mėgstamų veiklų.

„Studijos susijusios su medicina tuo, kad čia vis tiek reikalingas supratimas apie žmogų, jam tirti ir gydyti naudojamus prietaisus. Nuolat ieškoma technologijų, kaip patobulinti jau sukurtus įrenginius, kaip tiksliau ir paprasčiau užregistruoti gyvybinius parametrus“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto ketvirtakursis.

Medicina lydi nuolat

Žmonijai biomedicininė elektronika, pasak A. Sondos, ypač svarbi. Žmonės, turintys reikiamą išsilavinimą, gali kurti inovatyvius išradimus, kurie ne tik padėtų kovoti su įvairiomis ligomis, bet ir galėtų prailginti gyvenimo trukmę ar kokybę.

„Gerų specialistų reikia nuolat. Tačiau daugelį galbūt gąsdina žodis „medicina“, kuris kai kuriems gali asocijuotis su itin sunkiu mokslu ir daug bemiegių naktų reikalaujančiomis studijomis“, – sako KTU studentas.

Jis įsitikinęs, kad visi biomedicininės elektronikos prietaisai – savaip reikšmingi. Dauguma jų naudojami žmogaus sveikatos ir fiziologinių funkcijų stebėsenai. Labai sudėtingų prietaisų kūrimas gali užtrukti dešimtmečius.

„Esu labai patenkintas savo studijų programa, nes daug išmokau apie medicininius prietaisus, supratau jų veikimo principą. Kuriant medicininę įrangą teko šiek tiek pagilinti žinias medicinos srityje“, – teigia Augustas.

Domėtis medicina noras taip pat dar nedingo: „Prisimenu pusmetį, kai savanoriavau Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMPS) ir padėjau žmonėms ištikus nelaimei. Tai mane labai „vežė“, vis dar norėčiau būti ir ten“.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį supažindino su naudojama įranga ir suteikė galimybę ją išbandyti. Pats pirmas įrenginys, atsidūręs vaikino rankose, buvo pulsoksimetras, kuriuo yra matuojamas širdies susitraukimų dažnis ir deguonies koncentracija kraujyje.

„Vėliau išmokau registruoti elektrokardiogramas (EKG) su „LifePak 15“. Mane stebino, kaip vienas įrenginys gali užregistruoti ir atlikti tiek svarbių funkcijų: registruoti EKG ir defibriliuoti, nustatyti ne tik kraujo prisotinimą deguonimi kraujyje, bet ir aptikti methemoglobiną ar anglies monoksidą“, – tikina A. Sonda.

Kuria širdies veiklą stebintį prietaisą

Supratęs, kad vien studijų jam negana ir nori įgyti dar daugiau žinių, Augustas nusprendė gilinti žinias apie naudojamus prietaisus KTU Biomedicininės inžinerijos institute.

„Iš pradžių ten mokiausi spausdintinio montažo plokščių (PCB) projektavimo. Praktikos metu bandžiau projektuoti eisenos stebėsenos prietaisą. Panaudojant inercinių judesių matavimo įrenginį buvo bandoma stebėti pėdų padėtį ir žingsnių ilgį“, – sako A. Sonda.

Anot studento, metus laiko savanoriaudamas institute jis gavo daug patirties.

„Nuo 2022-ųjų rudens vidurio tapau instituto laborantu. Įsidarbinęs gavau užduotį, kurią atlieku iki šiol – tai mano bakalauro studijų baigiamasis projektas. Kuriu prietaisą, kuris nuolat registruotų kraujo spaudimą keletu metodų ir leistų efektyviai stebėti žmogaus širdies veiklą“, – teigia KTU EEF studentas.

A. Sonda planuoja šį įrenginį baigti biomedicininės inžinerijos magistrantūros metu: „Tikiuosi, kad pavyks galutinai jį įgyvendinti. Galbūt ateityje prietaisas bus pritaikytas kasdieniame gyvenime“.

Magistrantūros studijų metu vaikinas nori dar labiau gilinti turimas biomedicininės elektronikos žinias, nes savo karjerą sieja būtent su šia sritimi.

Lavina ne vien profesinius įgūdžius

Augustas, kaip jis pats sako, yra pakankamai aktyvus žmogus, tad ne tik studijuoja, dirba, bet randa laiko ir kitoms papildomoms veikloms.

„Viena iš jų – dalyvavimas elektros ir elektronikos fakulteto studentų atstovybės (FSA ESA) vykdomose veiklose. Po pirmakursių stovyklos, kurią organizavo ši atstovybė, aš supratau, jog turiu žūtbūt ten patekti“, – prisimena studentas.

Šioje bendruomenėje jam ne tik pavyko atstovauti studentus, išmokti organizuoti renginius ir pirmakursių stovyklas, bet ir smagiai praleisti laiką su nariais, kurie tapo kaip šeimos nariai.

„Šių nuostabių trijų su puse metų laikotarpiu drauge kasmet organizavome studentiškai pašėlusį šviesų ir muzikos kupiną festivalį „Mėtiniai LED‘ai“. Su dideliu pasididžiavimu galiu teigti, kad jis ir toliau gyvuos!“, – teigia A. Sonda.

Be to, antro kurso metu vaikinas nusprendė išbandyti savo jėgas ir ištvermę kariuomenėje. Tad šiuo metu jis užbaigė ne tik bakalauro studijas – greitai baigs ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

„Tai mane sutvirtino, išmokė disciplinos, įgijau svarbių savybių norint lyderiauti, kurių anksčiau tikrai neturėjau. Na, o savaitgaliais, kai nereikia laužyti smegenų universitete ar džiaugtis kareivišku sausu daviniu, mėgstu sportuoti arba gamtoje važinėti dviračiu. Taip pat dievinu muziką ir stengiuosi neužmiršti savo muzikos instrumentų – akordeono ir pianino“, – apie savo laisvalaikio užsiėmimus pasakoja KTU EEF studentas A. Sonda.

Informacija iš: