vaistai.lt

Ekologiškai ūkininkaujantys žmonės Lietuvoje turi apsčiai problemų: produktus sunku realizuoti, ekologiškų daržovių augintojų skaičius mažėja, o ekologiniams ūkiams keliami reikalavimai, ūkininkų nuomone, kartais prasilenkia su sveiku protu. Apie jas Seime vykusioje diskusijoje „Ekologinio ūkininkavimo dabartis ir perspektyvos“ kalbėjo šios srities profesionalai.

Be mėšlo nieko nebus

Seime vykusioje diskusijoje kalbėjusi Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ prezidentė, profesorė Vanda Žekonienė teigė, kad mūsų šalyje pradėjus skleisti ekologiškos žemdirbystės idėjas niekas į jas nežiūrėjo rimtai ir sakė, kad Lietuvoje tokio tipo žemdirbystė tikrai neprigis. Vis dėlto atsitiko priešingai – Lietuvoje bėgant metams kūrėsi vis nauji ekologiniai ūkiai.

Tačiau sveikus produktus auginantys ūkininkai šiuo metu susiduria su nemenkomis problemomis. Tiesa, daugelis jų sunkina ne tik ekologiškai ūkininkaujančių, bet ir įprastinių ūkininkų gyvenimą. „Humuso mažėjimas, dirvožemio rūgštėjimas, nesubalansuotas tręšimas arba visiškas netręšimas, erozija, dirvožemio užmirkimas ir sutankėjimas“, -negandas vardijo profesorė.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dažniausiai ekologiniuose ūkiuose vyrauja augalininkystė. Tačiau, anot jos, būtų kur kas geriau, jei tokiame ūkyje būtų laikomi ir naminiai gyvuliai: „Ekologinis ūkis be gyvulių – be ateities. Be mėšlelio, be organikos - nieko nebus. Vien augalininkyste besiverčiantys ūkiai nesudaro uždaro ekologinės gamybos ciklo, nes juose nėra gyvulių grandies arba antrinės produkcijos vartotojų. “

Kita mokslininkės įvardyta problema – deficitinis humuso balansas. „Augalininkystės ūkiuose apie sėjomainą nekalbame. Kalbame apie augalų kaitą. Kadangi neracionali pasėlio struktūra, tai menkai diegiamos inovatyvios augalų ir gyvulių auginimo technologijos, todėl sunku ir beveik neįmanoma palaikyti bedeficitinį humuso balansą. Taip pat nesilaikoma tyrimais pagrįstos ekologinės gamybos specializacijos pagal gamtines dirvožemines zonas“, - sakė mokslininkė.

Gyventų geriau, jei žaliavą perdirbtų ūkyje

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis diskusijoje taip pat teigė, kad ekologiniai ūkiai susiduria su nemenkomis problemomis.

Kokie ekologinių ūkių pasėliai dažniausi? Anot S. Daniulio, ekologiškai auginamų daržovių procentas yra labai mažas. Didžiausias procentas – grūdinių kultūrų. „Maždaug 45 proc. pasėlių sudaro varpiniai javai, 30 proc. – daugiametės žolės, 15 proc. – ankštinės kultūros ir jų mišiniai. Ir tik 10 proc. sudaro visos kitos kultūros. Per 2012 m. perdirbimui eksportuota virš 75 tūkst. tonų ekologiškų grūdų: virš 57 tūkst. tonų varpinių javų, virš 14 tūkst. tonų ankštinių javų. Taip pat parduota 2400 tonų grikių ir virš 700 tonų ekologinio rapso“, - tendencijas atskleidė pranešėjas.

Tačiau čia pat ekologinių ūkių asociacijos prezidentas ėmė apgailestauti, kad grūdai Lietuvoje parduodami kaip žaliava. Vis dėlto jis pridėjo, kad palengva daugėja ūkininkų, kurie šią žaliavą perdirba savo ūkiuose.

S. Daniulis paminėjo, kad Lietuvos ekologiniuose ūkiuose ima rastis naujovių, kurias galima vertinti teigiamai. Pavyzdžiui, pernai ekologiškai buvo augintos saulėgrąžos, iš kurių buvo gautas vienos tonos derlius. O iš jo buvo išspaustas aliejus. Taip pat tarp teigiamų pavyzdžių pranešėjas paminėjo ūkininkų polinkį auginti vaistažoles, iš kurių gaminamos ekologinės arbatos. Be to, pradėta auginti ir ekologiška soja, kurios pasėliai šiemet, ūkininko teigimu, turėtų perkopti 2000 hektarų plotą.

Galiausiai tarp teigiamų dalykų S. Daniulis paminėjo tai, kad ekologiniu ūkininkavimu susidomi jauni ir perspektyvūs žmonės. Tačiau šioje srityje jiems išsilaikyti nėra paprasta. Anot pranešėjo, norint pagerinti situaciją didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tiesioginiam žaliavos perdirbimui ūkyje: „Ekologinėje gamyboje labai trūksta moksliškai ekonomiškai pagrįstų technologijų. Tikimės, kad ateityje bus skiriama daugiau dėmesio tiesioginiam perdirbimui ūkyje ar kooperatyve.“

Ekologiškų produktų niekam nereikia

Taip pat ūkininkas paminėjo dar vieną įdomią tendenciją. Jo teigimu, Lietuvoje yra labai mažai ekologinių ūkininkų, kurie savo ūkiuose augintų daržoves ir vaisius. Vyro nuomone, ūkininkai pasirengę rinkai tiekti tokią produkciją, tačiau įdomiausia tai, kad jos niekam nereikia.

„Labai apgailėtina padėtis su ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais, kurie nesudaro nei vieno procento nuo visų ūkių, įskaitant ir savo reikmėms auginamas daržoves ir bulves. Norint atgaivinti šį sektorių reikia skirti teisingą finansinę paramą bei skatinti ekologiškų vaisių ir daržovių vartojimą sveikatos įmonėse, mokyklose, kariuomenėje. Ūkininkai galėtų auginti, bet kur padėti išaugintą produkciją? Todėl nusisukama nuo to“, - pasakojo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Vis dėlto jis teigė, kad su panašiomis problemomis susiduria ir gyvulių augintojai. S. Daniulis atskleidė, kad parduoti ekologišką mėsą nėra taip paprasta kaip gali pasirodyti. „Kalbant apie ekologišką mėsą, reikėtų pasakyti, kad jos perdirbimo gamyklos neperka ir nebando perdirbti ar prekiauti. Gyvo svorio kaina vos keliais centais didesnė nei įprastiniuose ūkiuose (užaugintos mėsos produkcijos, - red. past.). Todėl reikėtų supaprastinti reikalavimus, kad mėsos skerdimą bei išpjaustymą galėtų vykdyti ūkininkas savo ūkyje. Šiuo metu ūkininkams keliami tokie reikalavimai kaip ir didžiosioms perdirbimo įmonėms. Taip pat reikėtų skatinti ekologiškos mėsos vartojimą“, - teigė vyras.

Pasirodo, kad niūromis nuotaikomis gyvena ir ekologiško pieno žaliavos tiekėjai. S. Daniulis aiškino, kad būtina remti šią ekologinę žemės ūkio šaką, tačiau, anot jo, labai dažnai atsitinka taip, kad parama atitenka ne ekologiško pieno gamintojams, bet perdirbėjams.

„Pastaruoju metu dažnai girdime, kad reikia paremti pieno gamintojus, bet iš esmės visos lėšos atsiranda pieno perdirbėjų rankose. Pastaruoju metu perdirbėjai mažina pieno supirkimo kainas kooperatyvams 30 proc. ir daugiau. Manome, kad perdirbėjai sąmoningai žlugdo kooperatyvus. Lyginant ekologiško ir įprastinio pieno žaliavos kainą, skirtumas tesudaro iki 3 centų. Ekologiško pieno kainos per daug išpūstos ir jos neskatina ekologiško pieno vartojimo. Parduotuvėje tokio pieno kaina padvigubėja, todėl kaip skatinti ūkininkus?“ – klausė S. Daniulis.

Kada ekologiškos vaistažolės tampa neekologiškomis?

Ekologinio ūkio, kuris specializuojasi eterinių aliejų, ekstraktų, vaistažolių arbatų, medaus mišinių iš natūralios ir ekologiškos lietuviškos žaliavos, bendrovės „Mėta“, vadovas Mindaugas Vyskupaitis diskusijoje teigė, kad šioje srityje dirbti pradėjo prieš 25-erius metus. Ne tik vaistažoles, bet ir daržoves auginantis vyras taip pat pripažino, kad ekologinė daržininkystė - nykstanti sritis.

Ir čia pat pridūrė, kad ekologiniai ūkiai turi būti mišrūs, kadangi vien augalininkystė gerų rezultatų niekuomet neduos. Tačiau norint dirbti sėkmingai, M. Vyskupaičio manymu, ekologinis ūkininkavimas turi tapti gyvenimo dalimi.

„Atstovauju vienam procentui daržovių augintojų. Tai tikrai yra nykstanti sritis. Ir dėl to reikia susimąstyti. Tačiau noriu pabrėžti, kad be organikos ekologinio ūkio nebus. Ekologinis ūkis turi būti mišrus. Kas yra ekologinis ūkis? Vieni į tai žiūri kaip į išmokas, kiti nori turėti specialų ženkliuką. Vis dėlto tai yra gyvenimo būdas. Jeigu to nesuprasi, nieko nebus“, - tikino ūkininkas.

Jo teigimu, ekologiniai ūkiai dažniausiai kuriami šeimos pagrindu. Ir galiausiai klysta tie, kurie galvoja, kad iš šios srities neįmanoma pragyventi. M. Vyskupaitis atskleidė, kad protingai ūkininkaujant ūkio kasoje pinigų niekuomet nepritrūks.

„Iš tokio ūkio, kuris ne tik augina, bet ir perdirba žaliavas, visus metus galima gauti pajamų. Ir todėl kasoje visuomet bus pinigų. Tačiau iš tokios veiklos naudos turi ne tik ūkininkas. Vartotojui tai suteikia galimybę gauti ekologišką produktą. Žmogus prekybos centre randa ekologiško maisto salelę. Valstybė gauna švarią aplinką. Svarbiausia, kad kaime atsiranda daug mažų savininkų. Kuo jų kaime bus daugiau, tuo bus stipresnė valstybė“, - dėstė ekologinio ūkio vadovas.

Tačiau čia pat jis atkreipė dėmesį ir į keistinus dalykus. M. Vyskupaitis pasakojo, kad ekologiškai augintą arbatą ne visuomet galima vadinti ekologiška.

„Jeigu ekologinę žaliavą tepate ant kūno, ji nėra ekologiška, jei suvalgote, tokiu atveju žaliava vadinama ekologiška. Ekologiškos arbatžolės, kurias tiekiame SPA centrų vonioms, nėra ekologiškos, bet jei jas supakuoji, jau tampa ekologiškomis. Tai yra iškrypimai“, - piktinosi ūkininkas.

Tomas Janonis

Informacija iš: