Prasideda dviračių sezonas!
Atėjo pavasaris, nutirpo sniegas ir į gatves netruko išriedėti nauji eismo dalyviai – dviratininkai. Be privalumų, kuriuos teikia ši transporto priemonė – mobilumo, fizinio aktyvumo, transporto kamščių išvengimo, aplinkos oro užterštumo mažinimo, – dviratininkai yra labai pažeidžiami eismo dalyviai.
2022 m. kelių eismo įvykiuose žuvo 5 dviratininkai, 396 buvo sužeisti, iš jų – 91 vaikas (48 vaikai nukentėjo dėl savo pačių kaltės). Vaikų dviratininkų traumos dažnai susijusios ne tik su kelių eismo įvykiais, bet ir su incidentais, nutikusiais šalia namų esančioje aplinkoje – kiemuose, poilsio zonose. Tai įvyksta dėl vaikų neatsargumo ir patirties stokos, kai žaidžiama, atliekami įvairūs triukai su dviračiais, prarandama pusiausvyra, krintama ir susižalojama. 2022 m. sunkesnes traumas, kurias prireikė gydyti stacionare, važiuodami dviračiu patyrė 139 vaikai, traumas, kurios buvo gydytos ambulatoriškai – 718 vaikų.
1 pav. Kelių eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius 2004–2022 m. Lietuvoje (Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys)
Pažvelgus į Lietuvos kelių policijos tarnybos teikiamus statistikos duomenis (1 pav.) matyti, kad kiekvienais metais dviratininkų žūčių keliuose mažėja. To buvo pasiekta gerinant eismo infrastruktūrą, teisinį reguliavimą, naudojant ir tobulinant dviratininkų apsaugos priemones ir dėl kitų prevencijos priemonių. Tačiau patenkančių į eismo įvykius dviratininkų skaičius išlieka labai didelis. Kasmet sužalojama 300–400 žmonių.
Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant ar naudojant dviratį?
• Dviratis turi būti tinkamo dydžio. Per didelį dviratį sunku suvaldyti. Sėdėdamas ant dviračio dviratininkas turėtų abiem rankomis liesti vairą ir abiejų kojų pėdos turėtų siekti žemę.
• Atstumas tarp vaiko tarpukojo ir dviračio viršutinės kartelės, kai vaikas stovi apžergęs dviratį, turėtų būti nuo 2,5 iki 5 centimetrų, jei tai plento dviratis, ir nuo 7 iki 10 centimetrų, jei tai kalnų dviratis. Sėdynė turėtų būti nugaros lygyje. Sėdynės aukštis turėtų būti sureguliuotas taip, kad numynus pedalą iki žemiausio taško kojos sąnarys būtų ištiestas, bet neįsitempęs.
• Pirmasis vaiko dviratis turėtų būti su kojiniais stabdžiais, nes stabdyti rankiniais stabdžiais reikia geresnių įgūdžių ir labiau išlavintų rankos raumenų.
• Dviratis turi būti techniškai tvarkingas. Prieš pradedant važiuoti reikia patikrinti oro slėgį padangose ir ar veikia stabdžiai.
• Atšvaitai ir šviesos turi atitikti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kuo daugiau atšvaitų, tuo geriau.
Kelių eismo taisyklių saugumo reikalavimai dviračio vairuotojui
• Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
• Dviračio gale turi būti raudonos šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
• Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
• Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų dviratininkams šalmas yra rekomenduojamas.
Nuo kokio amžiaus leidžiama važiuoti keliais?
• Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
• Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
• Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Kur galima važiuoti dviračiu?
• Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
• Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja kelio dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį.
• Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
• Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų.
Dviračių vairuotojams draudžiama:
• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
• kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis! Reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti per pėsčiųjų perėją. Tai negalioja specialioms dviračių juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį. Jos paprastai nudažomos žalia spalva. Jei nėra specialiai dviračiams skirtų šviesoforų, važiuoti tokia juosta galima tik praleidus kertamuoju keliu važiuojančias transporto priemones;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
Pavojingiausios situacijos dviratininkams
1. Smūgis į pravertas automobilio dureles.
Dažnai nutinka eismo įvykių, kai dviratininkai nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles. Budrūs turi būti visi eismo dalyviai – tiek dviratininkai, tiek ir automobilio vairuotojai ar keleiviai, kurie prieš atidarydami automobilio dureles turi įvertinti situaciją.
2. Važiavimas dviračiu prieš eismą.
Važiuodami automobilių keliu dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi kaip ir automobiliai. Judančius prieš eismą dviratininkus sudėtingiau pastebėti, todėl jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams. Be to, susidūrimo atveju greitis yra daug didesnis, todėl ir pasekmės žymiai skaudesnės.
3. Kliūties lenkimas.
Atsiradusią kliūtį aplenkti iš kairės galima tik gerai apsižvalgius ir įsitikinus, kad pavojaus nėra.
Automobilių vairuotojai taip pat turėtų atsargiai apvažiuoti dviratininkus, palikdami iki jų saugų ne mažesnį nei 1,5 metro atstumą; atsargiai sukti į dešinę, jei netoliese važiuoja dviratininkas.
4. Važiavimas per perėją.
Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją! Reikia nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją.
5. Sustojimas nematomoje zonoje.
Sankryžoje šalia automobilių sustoję dviratininkai gali būti sunkiai matomi automobilių (ypač sunkiųjų) vairuotojų, dėl to tampa labai pažeidžiami. Saugotis tokių situacijų turi tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai.
Naudingi saugumo patarimai važiuojant dviračiu
• Dviratininkų šalmai žymiai sumažina galvos traumų ir smegenų pažeidimo tikimybę bei veido traumų riziką, net ir susidūrus. Dviratininko šalmas turi būti tinkamo dydžio, augant vaikui nuolat keičiamas nauju. Šalmas turi būti tvirtai užsegtas.
• Mažesniems vaikams, taip pat vaikams, neturintiems gerų važiavimo dviračiu įgūdžių, patartina dėvėti rankų ir kojų apsaugas.
• Važiuojant dviračiu patartina dėvėti ryškesnių spalvų drabužius.
• Daiktus reikėtų vežti ant dviračio bagažinės, pritvirtintame krepšyje ar kuprinėje.
• Kelyje reikia būti itin atidiems, saugotis pavojų, galinčių tapti avarijos priežastimi, – kelio nelygumų, po žiemos likusio smėlio sankaupų, šlapios kelio dangos, nukritusių lapų, į kelią išbėgusių gyvūnų ir kt. Jei važiuoja dviratininkų grupė, važiuojantysis priekyje turėtų perspėti kitus apie pastebėtus pavojus.
• Reikia vengti važinėti dviračiu naktį, lyjant ar esant sniego dangai, nes tai yra labai pavojinga ir reikalauja specialių įgūdžių ir specialios įrangos.
Linkime aktyvaus ir saugaus dviračių sezono!
Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė, el. p. liuda.ciesiuniene@hi.lt, mob. +370 658 86 750.
Informacijos šaltiniai:
https://www.ketonline.lt/reikalavimai-dviraciu-vairuotojams.html
https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=175
https://www.certifico.com/component/attachments/download/2701
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Įvairenybės
Skaityti daugiau
