vaistai.lt

„Tikras psichopatas“, – pagalvoja mergina, gavusi dar vieną SMS žinutę nuo buvusio vaikino, prašančio sugrįžti ir neduodančio ramybės. Tą patį pagalvoja vairuotojas, kuriam kitas vairuotojas užstato mašiną ir neleidžia išvažiuoti iš prekybos centro aikštelės. Tai tik pora ir ne pačių blogiausių pavyzdžių, kaip su psichika susijusios etiketės priklijuojamos kone bet kam. Blogai ir tai, kad su psichika susiję terminai dažnai maišomi ir tapatinami, nors iš tiesų yra visiškai skirtingi.

Nors pats žodis „psicho“ yra kilęs iš graikiško žodžio „siela“, kas jokiu būdu mums nesusisietų su kuo nors negatyviu, dabar jis yra įgavęs tik neigiamą atspalvį. Gali būti, kad tam įtakos turėjo tokie pavyzdžiai, kaip Alfredo Hičkoko filmas „Psycho“, sukūręs šio žodžio ir kažko nežinomo, neigiamo, keliančio baimę asociaciją. Tokie ir panašūs kultūriniai reiškiniai padėjo pagrindą nesupratingumui ir painiavai. Ypač dažnai yra maišomos dvi sąvokos – psichozė ir psichopatas. Kuo jos skiriasi ir kodėl jų painioti nevalia?

Po psichozės terminu slepiasi daug įvairių psichiatrinių būklių, tačiau esminis bruožas yra tas, kad žmogus atitrūksta nuo realybės ir praranda sąsają su ja. Prasideda deliuzijos, haliucinacijos. Dažniausiai deliuzijos susijusios su įsivaizdavimu, kad kažkas nori tau pakenkti. Haliucinacijos, dažniausiai pasireiškiančios šizofrenija sergančiam asmeniui, yra girdėjimas ir matymas to, ko iš tiesų nėra.

Pichozės simptomai sergantiems gali pasireikšti tiek šizofrenija, tiek bipoliniu afektiniu sutrikimu, tiek depresija. Nuo psichozės kenčiantį žmogų ir psichopatą skiria vienas svarbus dalykas – psichozės kamuojamas žmogus nebūtinai turi būti visiškai pamišęs ir beveik niekada jis nėra moralės bei empatijos stokojantis serijinis žudikas.

Psichozės simptomus, kaip ir pamatinę psichiatrinę būklę, sėkmingai galima išgydyti medikamentais ir specialia psichoterapija.

Terminas „psichopatas“ visiškai nesusijęs su psichoze ir pats savaime nėra jokia psichiatrinė būklė. Tai terminas, kuriuo apibūdinami serijiniai žudikai, kurie jokio gailesčio ar empatijos kitam žmogui ar gyvūnui nejaučia. Toks polinkis išsivysto vaikystėje ar jaunystėje ir seka žmogų visą gyvenimą. Tai žmogus, kuris neturi jokių moralės ribų – kitų skausmas ir kančia jį džiugina bei sukelia malonumą. Šie žmonės it chamelionai – sugeba būti protingi, manipuliuojantys ir, iš pirmo žvilgsnio, žavingi. Psichopatas priskiriamas antisocialiam asmenybės sutrikimui. Giliu mokslininkų įsitikinimu, tokiu žmogumi tampama dėl tam tikrų biologinių ir genetinių pokyčių, įtakos turi ir aplinkos sąlygos.

Taigi, domėkimės psichinių ligų klausimais ir skirkime vienas sąvokas bei būkles nuo kitų.