vaistai.lt

Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas, aštuoniolikos metų trenerio stažą turintis pasaulio kiokušin karatė vicečempionas dr. Gediminas Tankevičius atkreipia dėmesį į vieną skaudžiausių nūdienos problemų – fiziškai neaktyvius vaikus ir jaunimą. Pasak gydytojo, tėvai turėtų susirūpinti ir padėti vaikams rasti tokią terpę, kurioje jie galėtų ugdyti save, saugiau jaustųsi ir tobulėtų.

„Kai formuojasi vaiko skeleto ir raumenų sistema, charakteris, įgūdžiai bei kasdienio gyvenimo įpročiai, fizinis aktyvumas – labai svarbu. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas veikia keliais lygmenimis, – pasakojo sporto medicinos gydytojas. – Biologinis lygmuo – stiprėja vaikų kaulai ir raumenys, lankstesni tampa sąnariai, greitėja medžiagų apykaita, mažėja antsvorio rizika, stiprėja širdies ir kraujagyslių sistema, didėja plaučių tūris.“

Kitas lygmuo, pasak dr. G. Tankevičiaus – psichologinis. Sportuojantys vaikai labiau pasitiki savimi, fizinis aktyvumas gerina protinę veiklą ir miegą. Trečiasis lygmuo – socialinis. Sportuojantis vaikas treniruotėse mokosi užmegzti socialinius ryšius, atrasti save, formuojasi sveikos gyvensenos įgūdžiai. Sportuojant atsiranda daugiau aktyvumo, užklasinės veiklos, formuojasi gera terpė bendrauti, nes vaiką supa bendraamžiai, skatinantys aktyvią gyvenseną be žalingų įpročių.

Pasak dr. G. Tankevičiaus, fizinis aktyvumas itin svarbus šiuo laikmečiu. Įrodyta, kad kas antras vaikas prie televizoriaus, telefono ar kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei septynias valandas per parą – beveik visą darbo dieną. Gydytojas prisimena, kad prieš aštuoniolika metų, kai jis pradėjo trenerio karjerą, kompiuteris buvo prabanga, o telefonas – ne vaikams. Tuomet buvo vertinama: jei vaikas, atėjęs sportuoti, nepadaro prisitraukimo, jei padaro nedaug atsispaudimų – jis jau yra fiziškai silpnas.

„Tie, kuriuos aš tuomet vertinau kaip fiziškai silpnus, dabar – labai stiprūs, nes šiuolaikiniai vaikai jau ir pritūpimų nebepadaro teisingai – griūva pritūpdami. O apie atsispaudimus – nėra net kalbos. Prisitraukimai – tolima perspektyva“, – trenerio įspūdis.

Dr. G. Tankevičius džiaugiasi, kad šiuo metu, atsiradus aikštelėms su treniruokliais, populiarėja gatvės sporto kultūra. Vaikai, jaunimas renkasi skersinius, todėl padėtis lyg ir gerėja. Bet daug vaikų vengia viešai sportuoti, nes bijo pasirodyti nerangūs, neturi įgūdžių.

Kalbėdamas apie karatė įvaizdį, treneris priminė, kad iš pradžių karatė buvo tapatinama su kikboksu, koviniais sporto menais: „Laukinio kapitalizmo laikais vyravo samprata „kas stipresnis, tas – gudresnis“, tas ir dominavo.“

Dr. G. Tankevičiaus kultivuojamas kiokušin karatė stilius – nutolęs nuo nusikalstamo pasaulio, nėra nuskambėjęs kriminalinėse suvestinėse. Dabar daug kas karatė vertina kaip tobulėjimo kelią, kuris asocijuojasi su drausme, disciplina, valia, ko šiuolaikiniam jaunimui labai trūksta. Sporto medicina, kurios principus dr. G. Tankevičius taiko treniruodamas sava metodika, padeda pasiekti rezultatų. Pasak trenerio, vaikų sportavimo terpė atitinka tėvų lūkesčius: saugumas, moksliškai pagrįsta ir veiksminga metodika siekiant, kad formuotųsi ne tik fizinis kūnas, bet ir dvasinės bei dorovinės vertybės – disciplina, drausmė, sąžiningumas, pasiaukojimas. Karatė yra individuali sporto šaka, bet daug pratimų atliekama betarpiškai poromis. Treniruotės metu tenka bendrauti su ne vienu partneriu. Karatė treniruotė yra mažasis gyvenimo modelis, čia mokomasi pagarbos, nes egzistuoja diržų sistema ir hierarchija, mokomasi kovoti dėl savęs. Tai, ką pasieki savo darbu ir treniruotėmis, tokius rezultatus ir gauni egzaminų metu ar per varžybas – niekas kitas už tave nieko nepadarys.

„Tai klasikinės vertybės, kurios išgrynina, grąžina į laikus, kai nebuvo kompiuterių ir buvo vertinamas tikras judesys, o ne virtualus, – kalbėjo dr. G. Tankevičius. – Dabar vaikai taip pasinėrę į virtualų pasaulį, kad susitapatina su kompiuterinių žaidimų herojais. Aš jiems primenu, kad savo gyvenimą teks nugyventi savo kūne ir pačiam su savimi, todėl herojų reikia kurti savyje. Būti stipriam, atspariam, turėti savo nuomonę, siekti norimo rezultato, mokėti atsirinkti tai, kas svarbu gyvenime – vaikas turi suprasti, kad jis yra savo gyvenimo – savo kūno ir savo vertės – kalvis.“

Kauno klinikų informacija