Tiriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

Antimikrobinės medžiagos visiškai pakeitė mūsų gyvenimą. Anksčiau buvusios mirtinos ligos dabar tapo paprastais negalavimais, kuriems iš esmės pakanka trumpo gydymo. Antimikrobinės medžiagos tapo būtinos žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei užtikrinti.

Kartu su antimikrobinėmis medžiagomis pradėjo plisti ir kitas reiškinys – atsparumas joms. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – mikroorganizmų, pvz., bakterijų, savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio, kuriems anksčiau jie buvo jautrūs. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, nagrinėdami zoonozes (t. y. bendras žmonėms ir gyvūnams užkrečiamąsias ligas) sukeliančių bakterijų jautrumą antibiotikams (antimikrobinėms medžiagoms), pastebi, kad Lietuvoje kas 7-ta iš gyvūnų išskirta bakterija yra atspari trims ar daugiau antimikrobinių medžiagų (dauginis atsparumas).

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis vykdo susirgimus žmonėms ir gyvūnams galinčių sukelti bakterijų (pavyzdžiui, salmonelių, kampilobakterijų ar fermentus gaminančių žarnyno lazdelių ir kt.) jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus. Mėginiai šiems tyrimams atrenkami tiek iš ūkiuose auginamų gyvūnų, tiek iš gyvūninio maisto. Skirtingose ES šalyse skiriasi antimikrobinių medžiagų naudojimo ypatumai, atsparumo atvejų dažnis ir nacionalinių kovos su AAM strategijų įgyvendinimo veiksmingumas ir mastas.

VMVT specialistai parengė AAM tyrimų Lietuvoje rezultatus:

Campylobacter spp.

Kampiliobakteriozė nuo 2008 m. visoje ES dažniausia nustatoma zoonozė. Susirgimų situacija 2013–2018 m. stabilizavosi, tačiau vertinant bakterijų atsparumą pastebėta, kad per porą metų iš gyvūnų išskirtų Campylobacter jejuni dauginis atsparumas padidėjo 27 proc. (2018 m. dauginį atsparumą turinčios C. jejuni sudarė 87 proc., o 2016 m. – 60 proc.).

C. jejuni bakterijų, išskirtų iš paukščių, atsparumas per pora metų (palyginus 2018 m. ir 2016 m.) tam tikriems antibiotikams išaugo net iki 20 proc. (atsparumas ciprofloksacinui – 5,5 proc., nalidikso rūgščiai – 16 proc., tetraciklinui – 19 proc., streptomicinui – 21 proc ir pan.).

2018 m. duomenimis, Lietuvoje iš atsitiktinai parinktų sveikų vištų broilerių išskirtos C. jejuni 95 proc. bakterijų buvo atsparios ciprofloksacinui ir nalidikso rūgščiai, 87 proc. bakterijų buvo atsparios tetraciklinui, o 34 proc. – streptomicinui.

Išanalizavus iš vištų broilerių, užaugintų Lietuvoje, išskirtų C. jejuni bakterijų jautrumą, ES esame aštunti tarp atspariausias C. jejuni bakterijas turinčių šalių. Daugiausia atsparių C. jejuni bakterijų aptikta Ispanijos ir Kroatijos vištų broilerių ūkiuose.

Salmonella spp.

2018 m. tik apie 1 proc. salmonelių, išskirtų iš Lietuvoje užaugintų broilerių, buvo jautrios visoms tirtoms antibakterinėms medžiagoms. Tuo tarpu 73 proc. tirtų Salmonella enterica bakterijų buvo atsparios sulfametoksazolui, 64 proc. – tetraciklinui, po 55 proc. – ampicilinui ir nalidikso rūgščiai, 46 proc. – ciprofloksacinui, 9 proc. – chloramfenikoliui.

Escherichia coli

Iš sveikų paukščių išskirtos žarninės lazdelės (lot. Escherichia coli) visoje ES pasižymi dideliu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ne išimtis ir Lietuva. 2018 m. 95 proc. analizuojamų E. coli bakterijų Lietuvoje buvo atsparios 3 ar daugiau antimikrobinių medžiagų. Tačiau pastebima ir teigiamų pokyčių – palyginti su 2015 m., visoms tirtoms antimikrobinėms medžiagoms jautrių žarnyno lazdelių 2017 m. padaugėjo 15 proc.

„Norint išsaugoti antimikrobinių medžiagų veiksmingumą, t. y. kad kuo daugiau ligas sukeliančių mikroorganizmų būtų jautrūs antimikrobinėms medžiagoms, būtinas ne tik atsakingas šių medžiagų naudojimas tiek medicinoje, tiek gyvulininkystėje, bet ir efektyvios profilaktikos programos. Viena iš gerųjų praktikų, tai paukštienos ir kiaušinių gamyba nenaudojant jokių antibiotikų. Tokie produktai dažnai ženklinami išskirtiniu ženklu „Užauginta be antibiotikų“. Džiaugiamės, kad plečiasi be antibiotikų gaminamos produkcijos rinka, ir Lietuvos vartotojai vis dažniau pasirenka tokią produkciją, taip rūpindamiesi ne tik savo sveikata, bet ir gyvūnų gerove. Siekdami užtikrinti, kad „Užauginta be antibiotikų“ ženklinama mėsa ir kiaušiniai atitiktų ženklinimą, kontroliuojame šią produkciją visuose jos etapuose. Taip pat griežtai kontroliuojame ir antimikrobinių medžiagų gamybą, tiekimą į rinką, naudojimą gyvūnams gydyti“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net