vaistai.lt

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais.

Dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susietomis problemomis. Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nėra sveikas vartojimui. Dažniau tai moterys (80 proc.), dirbantys specialistai su aukštuoju išsilavinimu (88 proc.).

„Tyrimas atskleidė daug įdomių detalių apie lietuvių nuomonę dėl GMO. Iš vienos pusės dauguma juos vertina neigiamai, bet didelė dalis teigia neturintys apie juos pakankamai informacijos. Šioje srityje dar reikia daug dirbti. Kita vertus, daug palankiau yra vertinami GMO skirti biokuro gamybai, ar genetiškai modifikuotų gėlių auginimas“, – sako tyrimą užsakęs EP narys V. Mazuronis.

UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų yra bent šiek tiek girdėję apie GMO, negirdėjusių yra tik 7 proc. Beveik du trečdaliai gyventojų tokių augalų auginimą vertina neigiamai.

Dauguma (81 proc.) gyventojų nurodė, kad jie nėra pakankamai informuoti arba norėtų gauti daugiau informacijos apie GM produktus. Tik 9 proc. mano, kad jie informuoti pakankamai.

Dauguma gyventojų nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui – 67 proc., o taip pat GMO pašarai – 65 proc. Palankiau, tačiau irgi neigiamai yra žiūrima į GMO, kurie skirti biokurui, auginimą, o taip pat į GMO gėlių auginimą.

„Įdomu tai, kad net 55 proc. gyventojų nėra tikri, ar jie perka ir vartoja GM maisto produktus. Tik 35 proc. buvo tikri, kad jie jų nevartoja. Tai taip pat rodo didelį informacijos trūkumą, blogą ar nepakankamą produktų žymėjimą“, – sako V. Mazuronis. 10 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent jau kartais jiems tenka vartoti GM produktus.

Beveik pusė pirkusių GM maisto produktus nurodė, kad jie juos pirko ne specialiai, o pastebėjo, kad tai produktas su GMO, tik parėję iš parduotuvės į namus. 72 proc. gyventojų nenorėtų vartoti GM maisto produktų, tačiau 84 proc. norėtų turėti teisę rinktis, pirkti ar nepirkti tokį maistą. Dauguma gyventojų yra už tai, kad produkto etiketėje GMO turėtų būti ženklinamas didelėmis raidėmis, genetiškai modifikuotas maistas turėtų būti parduodamas specialiuose prekybos įmonių skyriuose – 74 proc.

Tik 22 proc. gyventojų mano, kad ES institucijos pakankamai rūpinasi maisto sauga, 36 proc. mano, kad nepakankamai, o likusieji neturi nuomonės tuo klausimu. 86 proc. apklaustųjų mano, kad jie nėra pakankamai informuoti arba norėtų gauti daugiau informacijos apie Europos Sąjungos politiką GMO atžvilgiu.

„Esant tokiems rezultatams smarkiai pasitarnaus paskutinis EP sprendimas dėl GMO auginimo. Pavasarį įsigalios nauja tvarka, kad kiekviena ES šalis galės pati nuspręsti leisti ar drausti jos teritorijoje auginti GMO. Lietuva iki šiol sėkmingai laikėsi atsargumo politikos, manau taip turėtų išlikti ir ateityje. Kol neturėsime itin tvirtų įrodymų dėl jų poveikio aplinkai bei kol mūsų visuomenė bus nepakankamai gerai informuota, tol genetiškai modifikuoti produktai neturėtų būti auginami“, – teigia V. Mazuronis.

Anot europarlamentaro, JAV šiuo metu leidžiama auginti jau daugiau nei 100 GMO produktų: bulvių, ryžių, sojų, kviečių, įvairių daržovių ir t.t. praktiškai viskas. „Tai jų teisė rinktis ir ją gerbiu, bet lygiai taip pat noriu, kad ir mes Europos Sąjungoje, Lietuvoje patys galėtume spręsti, o ne kažkas spręstų už mus. Lietuva GMO klausimu konservatyvi ir atsargi. Mano nuomone, taip turėtų būti ir toliau“.

Šiandien ES leidžiama auginti 28 GMO produktus. Didesnė sąrašo dalis – ne maisto produktai, o kiti augalai: gėlės ir medžiai.

Visuomenės nuomonės tyrimą EP nario V. Mazuronio užsakymu atliko UAB „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 5 – 14 d. Iš viso buvo apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas. Cituojant tyrimo rezultatus, būtina nuoroda į tyrimo užsakovą ir vykdytoją.