cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif
blog image

Tyrimas: Lietuvoje parduodamų mikrobangų krosnelių spinduliuotė viršija leistiną normą

Greitai pašildyti maistą mikrobangų krosnelėje yra labai patogu. Galbūt net sveika, nes joje šildydami, skirtingai nei keptuvėje, nenaudojame aliejaus ar kitų riebalų. Tačiau mokslininkų tyrimai atskleidžia tendenciją, kad nemaža dalis mikrobangų krosnelių skleidžia didesnę elektromagnetinę spinduliuotę nei leidžiama. Apie tai rašo portalas lzinios.lt

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedroje dirbantis profesorius ir vienas buitinių prietaisų skleidžiama elektromagentine spinduliuote besidominčių mokslininkų Pranas Baltrėnas kartu su katedros laborantu Kęstučiu Mačaičiu užpernai atliko tyrimą ir išmatavo penkių skirtingų gamintojų mikrobangų krosnelių skleidžiamą spinduliuotę. Tik viena iš tirtų krosnelių („Beko“) neviršijo normos, o dvi krosnelės (bendrovės „Samsung“), kaip parodė tyrimas, leistinas spinduliuotės ribas peržengė net veikdamos silpniausiu režimu.

„Pagal Lietuvoje galiojančias normas, mikrobangų krosnelių elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis negali viršyti 10,0 µW/cm2. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje normatyvai yra griežti ir orientuoti į vartotojų apsaugą. Nustatėme, kad srauto tankis (keturiais atvejais iš penkių) normą viršija iš priekinės krosnelės pusės. Tiesa, spinduliuotė yra didesnė nei leidžiama tik iki 30 centimetrų atstumu nuo mikrobangų krosnelės“, - paaiškino tyrimo bendraautorius K.Mačaitis

Informacija iš:

Tyrimas: Lietuvoje parduodamų mikrobangų krosnelių spinduliuotė viršija leistiną normą

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Lietuvos mokslininkai kuria akustinio spektro ultragarso pagrindu kraujotaką gerinantį prietaisą, skirtą diabeto komplikacijų prevencijai apatinėse galūnėse
masks
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje (testuoja ir olimpiečius)
masks
Lietuvos mokslininkai sukūrė celiuliozės perdirbimo būdą, kuris pritaikomas nuo tekstilės iki medicinos priemonių gamybos