Vaistinių preparatų gamyba Kaune 1920 –1940 m.

KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje parengta paroda „Vaistinių preparatų gamyba Kaune 1920–1940 m.“. Tai bandymas apžvelgti tarpukariu veikusias farmacijos įmones ir kitas vaistus gaminusias įstaigas. Taip pat stengtasi parodyti, kad farmacijos pramonės raidą Kaune sąlygojo ir su vaistų gamyba tiesiogiai nesusijęs verslas: vaistų urmo sandėliai, vaistų pakavimo, laikymo ir sandėliavimo priemonių, vaistinių įrangos gamyba. Artimas farmacijai kosmetikos, parfumerijos, buitinės ir žemės ūkio chemijos prekių verslo šakas reikėtų pristatyti atskirai, todėl šioje parodoje jos neapžvelgiamos. Dėl tos pačios priežasties išsamiau nepristatomos chemijos-farmacijos laboratorijos, kurių pagrindinė produkcija – gydomosios dantų pastos, kremai, muilai, nors šie produktai ir pateko į vaistinius preparatus gaminusių firmų reklamas, eksponuojamas parodoje.

Tarpukario Kaune vaistus gamino kelios chemijos-farmacijos laboratorijos ir kai kurios vaistinės. Parodoje daugiausia dėmesio skirta stambiausiems gamintojams – „Sanitui“ ir „Vaistijai“.

Šiandien nepelnytai užmiršta „Vaistija“ iš pradžių veikė savarankiškai, o nuo 1926 m., persikėlusi į Rotušės a. 3 (dabar – Rotušės a. 28, šiuo metu ten įsikūręs Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus), priklausė akcinei bendrovei „GerMaPo“, pavadintai pagal bendrovės savininkų Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir Vaclovo Podliaskio pavardes. „GerMaPo“ akcinė bendrovė leido vaistų, gaminamų „Vaistijos“ laboratorijoje, kainoraščius, katalogus. Parodoje eksponuojama keletas nuotraukų, įdomesnių vaistų aprašymų ir reklamų iš šių leidinių.

Apie bendroves „Sanitas“ ir „GerMaPo“ nemažai rašyta tarpukario spaudoje, jų reklama spausdinta įvairiuose periodiniuose leidiniuose, knygose. Parodoje galima susipažinti su šiais straipsniais bei įdomesnėmis reklamomis. „Sanito“ reklamos paneigia šių dienų žiniasklaidoje pasitaikančią nuomonę, kad įmonėje iki 1930 m. nebuvo gaminami vaistiniai preparatai. Nuo pat įsikūrimo „Sanite“ veikė chemijos-farmacijos ir kosmetikos-parfumerijos laboratorijos. Chemijos-farmacijos laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami vaistiniai Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. 1926 m. taip pat pradėta gaminti tabletes. „Sanitas“ buvo pirmoji tablečių gamykla Lietuvoje.

Iš spaudos nedaug sužinome apie chemijos-farmacijos laboratoriją „Delugan“ (tik laboratorijai persikėlus į Ukmergę, jos reklamų spaudoje padaugėjo) ir J. Goldbergo gydomųjų pieno produktų laboratoriją.

Apie vaistinėse gamintus produktus daugiausia informacijos teikia reklama spaudoje. Iš jos sužinome apie Povilo Radeckio-Mikuličiaus, Antano Grigalauskio bei Juozo Matulaičio ir Zenono Kuzavo (vėliau – Adomo Mačiaus) vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus.

Apie Kazio Butkevičiaus ir Petro Raudonikio vaistinėse gamintus preparatus sužinome iš 1927 m. „Farmacijos žiniose“ aprašytos bylos dėl patentuoto vaisto „Migraeno nervosin“ firminio ženklo (raudono gaidžiuko) naudojimo bei iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugomos archyvinės medžiagos. Šios vaistinės taip pat paminėtos Lietuvos farmacijos pramonę apžvelgiančiuose straipsniuose ir „Farmacijos žiniose“ skelbtuose leidimų patentuotiems vaistams gaminti sąrašuose. Čia nurodytos ir tos vaistinės, kurių reklamų spaudoje nepavyko rasti: Jokūbo Kocino vaistinė Vilniaus gatvėje, Vaclovo Vadausko-Petržkevičiaus vaistinė Aukštojoje Panemunėje ir kt.

Vaistinės dažniausiai gamino patentuotus užsienio firmų vaistus, gavusios patentą gaminti šiuos vaistus Lietuvoje. Jos kartais suteikdavo vaistams kitą pavadinimą (pvz., Antano Grigalausko vaistinės laboratorija „Grikol“, gaminusi vaistinių preparatų seriją tuo pačiu pavadinimu). Kai kurios vaistinės gamino ir jų pačių išrastus, patentuotus vaistus. Pavyzdžiui, Povilo Radeckio-Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė gamino garsųjį vaistą nuo reumato, neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą“.

Vaistų urmo sandėlių vaistų gamybos laboratorijų (Centralinio valdžios vaistų sandėlio ir kt.) pristatymui parodoje taip pat naudotos reklamos spaudoje. Neliko nepastebėtas ir spaudoje kilęs ginčas dėl galimo Centralinio valdžios vaistų sandėlio likvidavimo. Nors vaistų ir kosmetikos produktų gaminimo ir prekybos taisyklės draudė vaistų urmo sandėliams gaminti vaistus, kai kurie sandėliai turėjo laboratorijas, gaminusias Galeno preparatus. Be to, šiuose sandėliuose, kaip ir farmacijos pramonės įmonėse, buvo pilstomi ir fasuojami kai kurie užsienyje ir Lietuvoje pagaminti vaistiniai preparatai.

Vaistus gaminusių laboratorijų ir vaistinių įvairovė išliko iki pirmosios sovietinės okupacijos. Po nacionalizacijos „GerMaPo“, „Sanito“ ir Centralinio valdžios vaistų sandėlio laboratorijos buvo sujungtos į vieną įmonę, pavadintą Chemijos farmacijos fabriku Nr. 1. Pokario metais iš visos Kauno farmacijos pramonės liko vienintelis „Sanitas“, 2004 m. virtęs endokrininių preparatų gamykla.

Apie tarpukariu klestėjusią vaistinių preparatų gamybą pasakoja Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ekspozicija. Čia galima pamatyti ir kelis vertingus to laikotarpio vaistų gamybos prietaisus: Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos Galeno preparatų gamybos liniją, „Sanito“ laboratorijoje naudotą vokišką tablečių gaminimo mašiną, dražiravimo katilą, granuliavimo aparatą, hidraulinį presą ir kt. Muziejaus fonduose gausu farmacijos pramonę Kaune menančios archyvinės medžiagos (pvz., Lietuvoje 1921 – 1928 m. gamintų patentuotų preparatų bylos).

Dėkojame Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejui ir Kauno apskrities archyvui už geranorišką pagalbą rengiant parodą: pasidalinimą informacija bei archyvinės medžiagos kopijomis.

Parodos medžiaga galerijoje

Farmacijos laboratorijos, vaistinės Kaune, gaminusios patentuotus vaistinius preparatus, kai kurios pagalbinės farmacijos pramonei Kaune įmonės (1920 – 1940 m.)

1. Šamuelio Alperavičiaus akc. b-vė, gaminusi vaistinėms stiklinius buteliukus ir kitą tarą, indų gamyba ir prekyba, Vilniaus g. 12 (dabar Vilniaus g. 17).

2. Kazio Butkevičiaus vaistinė, 1925 m. išsinuomavo Daukanto g. 12 iš Jono Makausko (pastatas neišlikęs, dabar VDU centr. Rūmai Daukanto g. 28 / K.Donelaičio g. 71),“Gulbių“ vaistinės Daukanto g. 12 savininku ir toliau liko Jonas Makauskas, o K.Butkevičius buvo jos vedėju ir vaistinės laboratorijoje gamino patentuotą vaistinį preparatą Migraeno nervosin ir kt. Nuo 1928 m. K.Butkevičiaus su Jonu Borisevičiu vaistinė Laisvės al. 41 (dabar Laisvės al. 75), po to Vytauto pr. 33 (dabar Vytauto per. 43) su Jonu Putna.

3. Centralinė aptieka, sav. prov, P.Staugaitis, Laisvės al. 80 (pastatas neišlikęs, dabar jo vietoje daugiabutis Laisvės al. 110).

4. Centralinis valdžios vaistų sandėlis, įst. 1921 m., turėjo savo chemijos – farmacijos laboratoriją, gamino galeno preparatus, Rotušės a. 11 (kurį laiką tas pats pastatas buvo Rotušės a. 12, dabar Rotušės a. 6 / Muitinės g. 1), ved. Petras Bertulis (1921 – 1927 m.), 4 deš. centralinio valdžios vaistų sandėlio chemijos ir farmacijos laboratorija buvo įsikūrusi priestate Rotušės a. 11 / Gardino g. 66 ir Aleksoto g. 11, ved. prov. Jonas Kuprevičius (jis taip pat Raudonojo kryžiaus vaistinės chemijos farmacijos laboratorijos ved. nuo 1926 m.), sandėlio ved. prov. Julius Žemaitis.

5. „Delugan“, chemijos – farmacijos ir kosmetikos laboratorija, nuo 1931 m. gaminusi ir galeno bei kitus vaistinius preparatus, parfumerijos dirbtuvė Kęstučio g. 63 (dabar Kęstučio g. 91), chemijos – farmacijos laboratorija Minkauskio g. 32a (Aleksote, pastatas neišlikęs), laboratorijos vedėjas chemikas ir vaistininkas Jokūbas Pikas, 1932 m. laboratorija išsikėlė į Ukmergę.

6. „Eskulap“, gamino vaistinės ir laboratorijos reikmenis, aparatus distiliavimui, ligonių slaugos prietaisus ir kt., Vilniaus g. 10 (dabar Vilniaus g. 19).

7. Adolfo Gerdvilo, Vytauto Malelos ir 1926 m. prisijungusio Vaclovo Podliaskio bendrovė, vaistų, chemikalų, parfumerijos ir kosmetikos sandėlis, urmo prekyba, iki 1926 m. gruodžio, kai perėmė chemijos – farmacijos laboratoriją „Vaistija“, patys vaistinių preparatų negamino, Vilniaus g. 22 (dabar Vilniaus g. 3), nuo 1925 01 01 Valančiaus g. 1 (priešais katedrą, dabar rekonstruotas pastatas Pilies g. 1). Perėmus „Vaistiją“ įsikūrė Rotušės a. 3, kur ir „Vaistija“ (dabar Rotušės a. 28, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus) ir netrukus pasivadino akcine bendrove „GerMaPo“.

8. „GerMaPo“, akc. b-vė, savininkė chemijos – farmacijos laboratorijos „Vaistija“ (1926 m. gruodžio mėn. ją įsigijo firma „Gerdvilis, Malela ir Podliaskis“, „GerMaPo“ pavadinimas pagal savininkų Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir Vaclovo Podliaskio pavardes), 1928 m., mirus V.Podliaskiui, jį firmoje pakeitė žmona Petronėlė Podliaskienė, Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 28, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus).

9. J.Goldbergo maistingų – gydančių preparatų iš pieno laboratorija, Ukmergės g. 4, pasikeitus pavadinimui Savanorių g. 4, Reichmano namas, iš kiemo pusės.(dabar taip pat Savanorių pr. 4, pastatas rekonstruotas dar tarpukaryje).

10. I.Goldbergo ir J.Šato, Isero Goldbergo ir Elijašo Siesickio akc. b-vė, gaminusi vaistinėms reikmenis, perrišamąją medžiagą, kartono ir popieriaus dirbinius vaistinėms, Vilniaus g. 16 (dabar Vilniaus g. 13).

11. Antano Grigalausko (1874 – 1934) vaistinė, Gedimino g. 12 (dabar Miško g. 15 / Gedimino g. kampas), įst. 1921 m., po A.Grigalausko mirties A.Grigalausko įpėdinių vaistinė Gedimino g. 32 (dabar rekonstruotas pastatas Gedimino g. 34), gamino įvairių vaistinių preparatų su firminiu ženklu „Grikol“.

12. Jokūbo Kocino, nuomojusio iš savininko Ivenskio įpėdinių, vaistinė, Vilniaus g. 21 (dabar Vilniaus g. 34), gamino „Exemol“ ir kitus vaistinius preparatus.

13. Lietuvos Raudonojo kryžiaus vaistinės chemijos – farmacijos laboratorija, Laisvės al. 7 (dabar Laisvės al. 19),vaistinės ved. prov. Julijonas Juškevičius, 1926 m. įsteigtos chemijos – farmacijos laboratorijos ved. Jonas Kuprevičius, vaistinės vedėju ir toliau lieka Julijonas Juškevičius.

14. Jono Makausko „Gulbių“ vaistinė, buvusi Daukanto g. 12 (pastatas neišlikęs, dabar VDU centr. rūmai), nuo 1924 m. turėjo savo laboratoriją, gamino vaistinį preparatą „Amol“ ir kt., nuo 1925 m. kurį laiką buvo išnuomota Kaziui Butkevičiui, čia gaminusiam vaistinius preparatus.

15. Juozo Matulaičio ir Zenono Kuzavo vaistinė su homeopatijos skyriumi, 1930 m. Z.Kuzavui išvykus į Salaką, Juozo Matulaičio ir Adomo Mačiaus vaistinė, Prezidento g. 2a (dabar Vilniaus g. 41).

16. Avzerio Mogilevskio ir Juozo Fino akc. b-vė,vaistų urmo sandėlis,buvęs Vilniaus g. 16 (dabar Vilniaus g. 13), gamino įvairias medicinos prekes, taip pat kelis patentuotus vaistinius preparatus.

17. „Rabivid“, akc. B-vė, vaistų ir chemijos dalykų sandėlis, parfumerijos ir kosmetikos prekės, savininkai Dr. M.Rabinas ir vaist. Benjaminas Vidokleris, sand. ved. G.Kaganas, Vilniaus g. 13 (dabar Vilniaus g. 44), K.Daukšos g. 28 (dabar K.Daukšos g. 38 / kampas Šv.Gertrūdos g.), turėjo savo laboratoriją „Pharmakon“ Kaune, vadov. B.Vidoklerio,įsikūrusią Lukšio g. 17 (dabar Šv.Gertrūdos g. 27), gaminusią keletą vaistinių preparatų.

18. Boriso Raco chemijos – farmacijos laboratorija, gaminusi dantų pastas ir miltelius „Chlorodont“, kremus „Leodor“ ir kt.,taip pat kelis vaistinius preparatus („Ramol“ ir kt.), Kęstučio g. 2 (pastatas neišlikęs).

19. Povilo Radeckio – Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė, Veiverių g. 25 (buvusiame „Paramos“ sklype, pastatas neišlikęs, dabar tarp Veiverių g. 7 ir 13), po to Veiverių g. 22 (dabar Veiverių g. 26), savin. Elena Boikienė – Mikuličaitė ir Stasys Radeckis – Mikuličius, ved. Povilas Radeckis – Mikuličius.

20. Prof. Petro Raudonikio vaistinė, Lukšio g.32 (dabar Šv.Gertrūdos g. 40), gamino patentuotus vaistinius preparatus Migraeno nervosin, angliarūkštės tynės ir kt.

21. Chemijos – farmacijos laboratorija „Regina“,užsienio gamybos vaistinių preparatų pilstymas, gamino kosmetiką, parfumeriją, dantų pastą „Odol“, savin. E.Aronovskienė, Laisvės al. 46 (dabar Laisvės al. 70).

22. „Sanitas“, įst. 1921 m. pab., chemijos – farmacijos laboratorija, nuo įsikūrimo turėjo farmacijos ir kosmetikos – parfumerijos skyrius, Totorių g. 6, pakeitus gatvės pavadinimą, Kanto g. 6 (dabar taip pat Kanto g. 6), 1930 m. pab. persikėlė į Bravoro g. 4, kur pasistatė chemijos – farmacijos laboratorijos vieno aukšto su rūsiu pastatą (jis neišlikęs, sklype yra sovietinio laikotarpio „Sanito“ statiniai Kaunakiemio g. 4 ir kt.). Pirmoji Lietuvoje tablečių gamykla, jas pradėjusi gaminti dar 1926 m. Chemijos – farmacijos laboratorijos „Sanitas“ Kanto g. 6 vedėju buvo Jokūbas Pikas, o persikėlus į Bravoro g. 4 – Šlioma –Jankelis Vindzbergas.

23. Vaclovo Vadausko – Petržkevičiaus vaistinė, su prov. Eveliu Malcu, Vaidoto g. 56, Vytauto g. 18, 1939 m. Vaidoto g. 58.

24. „Vaistas“, akc. b-vė, vaistininkų urmo vaistų prekyba, įst. 1935 m., nuo 1938 m. turėjo savo chemijos – farmacijos laboratoriją, vedėjas Julius Žemaitis, gamino galeno preparatus, Kęstučio g. 63 (dabar Kęstučio g. 91).

25. „Vaistija“, akc. b-vė,chemijos – farmacijos laboratorija, įst. 1920 m., iš pradžių Maironio 2 / Kęstučio g. 44 (dabar rekonstruotas pastatas Kęstučio g. 68 / Maironio g. 14), taip pat turėjo patalpas ir sandėlį Laisvės al. 33 (pastatai neišlikę, dabar jų vietoje Laisvės al. 61 ir kiti nauji pastatai kieme). Nuo 1926 m. Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 28, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus), beirstančią bendrovę įsigijo firma „Gerdvilis, Malela ir Podliaskis“ ir ji tapo bendrovės „GerMaPo“ dalimi. Laboratorijos vedėjais buvo Matas Žvirėnas (1920 - 1921 09), Adolfas Gerdvilis (iki 1922 04), Kazys Butkevičius (1922 – 1927), po to Kazys Podliaskis, nuo 1937 m. Pranas Matulevičius, prieš tai buvęs „GerMaPo“ urmo vaistų sandėlio ved.

Parengė Alvydas Surblys.

Informacija iš:

Kauno apskrities viešoji biblioteka

Image: FreeDigitalPhotos.net