Vakarų šalyse populiarėjantis „sveikas būstas“ Lietuvoje vis dar egzotika

Tobulėjant statybų technologijoms, o ekspertams labiau pabrėžiant sveikatos bei ekologijos faktorius, vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į „sveiką būstą“. Daugiau nei trečdalis Vakarų šalių gyventojų jau orientuojasi į sveiką ir energijos požiūriu efektyvų gyvenimo stilių, tačiau Lietuvoje rūpestis būsto efektyvumu ir klimatu dar nėra svarbiausias kriterijus statant ar įsigyjant būstą.

Lietuvoje viešėjęs sveikų statybų ekspertas iš Vokietijos Josefas Spritzendorferis, seminare „Energiškai efektyvi statyba ir renovacija. Vokiškos gerosios praktikos projektų Lietuvoje pristatymas“ pabrėžė, kad statinio efektyvumas priklauso nuo paties pirminio veiksmo – būsto projektavimo. „Netinkamai projektuojant, pavyzdžiui, sienų sujungimus, susidaro tarpai – šilumos tiltai, kurie lemia pelijimo proceso pradžią. Pelėsio problemas gali sukurtine tik netinkamas statinio projektas ar aplaidus meistrų darbas, bet ir itin didelis pastato sandarumas, kai neįrengiamos arba prastai įrengtos vėdinimo sistemos“. J. Spritzendorferio teigimu, Vakarų Europoje apie 40 proc. renovuotų namų turi pelėsio problemų, nes tiesiog buvo aplaidžiai atlikti statybos darbai. „Ypač svarbu žvelgti į kiekvieną pastato dalį – sienas, stogą, langus, duris ir kt. – kaip į vieną visumą. Apleidus bent vieną namo kampelį, jame tuoj pat atsiranda drėgmė ir pelėsis, kurie sukelia astmą ir kitas bronchų ligas daug dažniau nei dulkių erkutės“, – pastebi ekspertas.

Dėl per didelio sandarumo namuose kyla ir didelės oro taršos problemos. Todėl statytojams reikėtų atsakingai parinkti medžiagas ir taisyklingai jas naudoti. Kitu atveju, vėliau iškils būtinybė taisyti dėl pelėsių, blogos oro kokybės atsiradusius defektus, o tai kainuos ir pinigų, ir nervų, jei užsakovai nutars, pavyzdžiui, bylinėtis. Ekspertas pabrėžė, kad sveikos statybos namuose ypač svarbi medžiagiškumo kokybė. Pasak J. Spritzendorferio, žmonių savijauta gali blogėti net ir gyvenant mediniuose namuose, jei jų sienos apkaltos spygliuočio medžio lentelėmis – negalavimus gali kelti sakinga mediena. Jis pastebi, kad žmonės taupydami apšiltina savo namus pigiausiomis, prastos kokybės medžiagomis, kurios vėliau ne tik nesulaiko šilumos, bet ir prisideda prie didesnių problemų atsiradimo. Todėl ekspertas pataria sienas šiltinti kalcio silikato plokštėmis, kurios ir nekenkia sveikatai, ir sugeria drėgmės perteklių ore.

Daugelis statytojų dažnai pamiršta taisyklę, kad norint turėti energiją ir išteklius taupantį būstą reikia ne tik investuoti į kokybiškas medžiagas, bet ir rasti laiko susipažinti su geriausia praktika. „Sveikos statybos yra svarbios visuomenei, ypač dabar, kai daugėja alergiškų žmonių, negalinčių gyventi ar dirbti pastate, kuriame panaudotos netinkamos medžiagos, konstrukcijos, technologijos ardėl ekonominių sumetimų jų iš viso buvo atsisakyta, – sako projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer. – Jau atėjo laikas būti sąmoningiems ir nekartoti klaidų, kurių pasitaikė pastarąjį dešimtmetį, atsisakyti pigesnių, bet kenksmingų medžiagų, juo labiau, kad prekyboje tikrai yra puikios kokybės analogų“. Pasak R. Glazer, sveikata ir gyvenimo kokybė yra vienas iš žaliųjų statybų „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“ konkurso kriterijų.

Pažangiausio ekologiško būsto ir darnios miestų plėtros kriterijus atitinkantis nekilnojamas turtas taip pat bus vertinamas pagal visame pasaulyje naudojamus pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus.

Sveiko ir efektyvaus gyvenimo būdo propaguotojai – nauja tikslinė grupė, artimiausiu metu darysianti didelę įtaką prekybai, rinkodarai ir produktų dizainui. Šie žmonės akcentuoja sveikatos ir malonumo dermę, teigiamą jų veiksmų ir gyvensenos poveikį aplinkai. Orientuodamiesi į individualią sėkmę, jie nepamiršta ir žmonijos likimo, bei kiekvieną savo veiksmą mato per pasaulinės aplinkosaugos ar kraštovaizdžio saugojimo sprendimų prizmę. Tai greitai auganti rinka, kurios metinė apyvarta vertinama 500 milijardų dolerių. Pastebima, kad dažniau sveiko būsto idėjomis, kaip ir sveika gyvensena, rūpinasi moterys, kurios akcentuoja ne tik savo, bet ir visos šeimos sveikatą.

Apie „Ateities miestus“

2007 m. pradėtas vykdyti ilgalaikis projektas „Ateities miestai“, skirtas stiprinti verslo, valstybės institucijų ir visuomenės grupių diskusiją bei inspiruoti viešos-privačios partnerystės dialogą tvarios miestų plėtros klausimais. Projektas taip pat siekia išryškinti Lietuvos miestų paveldą ir esamus privalumus šalies bei Europos kontekste, analizuoti socialinius, kultūros, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir transporto plėtros aspektus, problemas, ateities vizijas bei perspektyvas.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net