cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Vasara – atostogų metas studentams. Ne vienas studentas nori vasarą praleisti turiningai. Štai vieni Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai darbuojasi Lietuvos ligoninėse, kiti išvyksta į praktikas užsienio šalyse, treti laiką leidžia laboratorijose. Pastaruosius paprašėme pasidalyti savo įspūdžiais.

Šeštakursė LSMU Medicinos fakulteto studentė Agnė Ruminaitė darbu laboratorijoje yra sužavėta bei pataria ir kitiems studentams išmėginti ten savo jėgas.

-       Papasakok, kaip atsidūrei laboratorijoje.

-       Taip jau nutiko, kad mokslas man niekuomet nebuvo svetimas ir mane žavėjo. Prieš porą metų iš kolegų studentų gavau laišką apie Lietuvos mokslo tarybos projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Labai susidomėjau. Studentas, nesvarbu kuriam Lietuvos universitetui priklauso, gali pretenduoti į praktikos vietą vasaros metu liepos–rugpjūčio mėnesiais, laisvu nuo pagrindinių studijų metu. Rekomenduojama pasirinkti ne savo universitetą ir taip susipažinti su kitais Lietuvos universitetais, domėtis mokslu jau būnant studentu ir pamatyti mokslininko kasdienybę. Galima užpildyti paraiškas į dvi praktikos vietas. Žinoma, reikia siųsti motyvacinius laiškus, pažymą apie rudens semestro įvertinimus. Atranka yra visur. Tuomet manęs neatrinko, konkursai yra nemaži. Turbūt dar ir dėl to, kad studentas gauna stipendiją (apie 2000 Lt per du mėnesius). Šiais metais vėl pabandžiau savo laimę ir man pavyko. Mane atrinko į praktikos vietą „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre. Praktikos tema „Tiofeno darinių priešvėžinio aktyvumo tyrimas“. Praktikos vadovė – dr. Vilma Petrikaitė, dirbanti Vilniaus universitete ir LSMU.

-       Praktikos tema atrodo labai įdomi, tačiau kartu ir sudėtinga. Kaip jautiesi prabėgus daugiau nei mėnesiui nuo praktikos pradžios?

-       Iki praktikos pradžios žinojau, jog dirbsiu su vėžio ląstelių linijomis, išmoksiu jas atšildyti, persėti į plokšteles, dirbsiu su junginiais. Viskas buvo gana miglota. Baiminausi, kad man, kaip ne farmacininkei, iškils sunkumų. Dabar, praėjus daugiau nei mėnesiui, galiu pasakyti – tai geriausia vasara, kokią tik galėjau turėti. Praktika, kaip ir minėjau, trunka du mėnesius, liepą ir rugpjūtį. Pirmosiomis savaitėmis į laboratoriją eidavau kone kasdien. Teko prisiminti chemiją, matematiką, išmokau sverti junginius, apsiskaičiuoti tirpalų koncentracijas, pasiruošiau nuo vėžio junginius, su kuriais dirbsiu ir toliau. Su praktikos vadove susitarėme, kad dirbsiu su dviem ląstelių linijomis: U-87 ir SK-N-BE(2). Iš pradžių man šie kodai nieko nesakė, o dabar jau žinau, kad U-87 yra smegenų glioblastoma, o SK-N-BE(2) – smegenų neuroblastoma. Man tikrai pasisekė gauti tokią šaunią, jaunatvišką ir entuziastingą vadovę kaip dr. Vilmą Petrikaitę. Ji išsamiai ir kantriai mane moko, aiškina, atsiunčia namų darbams užduočių, reikiamos ir naudingos literatūros. Dabar einu į laboratoriją tuomet, kai suplanuoju eksperimentus, bet 3–4 kartai per savaitę tikrai būna. Dirbu pusę dienos. Jau žinau, kaip prižiūrėti ląsteles, kad jos nenumirtų ir būtų tinkamos eksperimentui. Klaidų vis tiek būna. Kai pasiruošiu ląsteles ir persėju jas į lėkšteles, kitą dieną darau bandymą: pilu ant ląstelių atrinktus junginius, kiekvieną iš jų pasigaminu skirtingų skiedimų. Tuomet tris paras ląstelės inkubuojasi ir tada dažau jas specialiu MTT dažu, matuoju bangos ilgį spektometru ir gaunu reikiamus rezultatus. Čia yra daug darbo su mikroskopu ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes planuoju būti patologe.

-       Kokie ateities planai? Ar ir toliau dirbsi laboratorijoje?

-       Su darbo vadove turime planų parengti mokslinio darbo tezę ir pristatyti ją konferencijoje. Ateityje taip pat žadu neapleisti mokslinės veiklos ir tikiuosi dar ne kartą sugrįžti į laboratoriją, ten tikrai nuostabu. Susikaupimas, ypatingas kruopštumas, atsakomybė ir kartu įdomūs bei gabūs žmonės šalia tavęs. Iš jų galima daug ko pasimokyti. Geras jausmas, kai vasarą lauki kitos dienos, kad ir vėl galėtum eiti dirbti į laboratoriją. Tiesiog darau kas man tikrai patinka. Tobulėti niekada nebus per daug.

-       Kas tave paskatino vasarą praleisti laboratorijoje?

-       Viskas prasidėjo nuo to, jog prof. Rasa Banienė mano kursui parodė porą laboratorijų, kuriose yra galimybė atlikti bakalaurinį darbą ketvirtajame kurse. Kardiologijos instituto ląstelių kultūrų laboratorijos vadovas habil. dr. Arvydas Skeberdis papasakojo apie kamieninių ląstelių tyrimus. Mane jie sudomino. Nusprendžiau, kad šioje laboratorijoje galėčiau atlikti baigiamąjį bakalauro darbą. Žinoma, dar ankstoka, bet pagalvojau, kad į mokslinius tyrimus įsilieti reikėtų jau dabar. Dar gegužę nuėjau susitarti dėl darbo šioje laboratorijoje. Iš pradžių nebuvo aišku, ar vasarą jie dirbs. Viskas susiklostė mano naudai ir visą liepą aš praleidau ten.

-       Ką nuveikei per visą mėnesį, praleistą laboratorijoje?

-       Šis mėnesis buvo labiau pažintinis, tačiau atlikau įvairius su ląstelių tarpusavio jungtimis susijusius matavimus, dirbau su gerklų vėžio ląstelėmis. Ir nors iš pradžių bijojau suklysti, tačiau po kiek laiko pagavau ritmą ir neblogai įsivažiavau. Susidraugavau su daugeliu laboratorijos darbuotojų.

-       Ar savo darbą ateityje sieji su laboratorija?

-       Ateities perspektyvos visai neblogos, nes trūkstant doktorantų yra galimybė, kad po studijų būtų galima ten įsidarbinti.

Lina Pankratjevaitė

 

Informacija iš:

Vasaros pramogas iškeitė į darbą laboratorijoje

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Lietuvos mokslininkai kuria akustinio spektro ultragarso pagrindu kraujotaką gerinantį prietaisą, skirtą diabeto komplikacijų prevencijai apatinėse galūnėse
masks
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje (testuoja ir olimpiečius)
masks
Lietuvos mokslininkai sukūrė celiuliozės perdirbimo būdą, kuris pritaikomas nuo tekstilės iki medicinos priemonių gamybos