vaistai.lt

Kaip įvardyti, kas yra moteriška laimė? Ar moteris gali būti laiminga viena? Ar geras šeimos modelis, kai moteris uždirba pinigus, o vyras augina vaikus?

Apie moteriškumą, apie didžiausias klaidas santykiuose portalas Ji24.lt pakalbino Kristiną Lapinią – parapsichologę, aiškiaregę, regresinės meditacijos meistrę, vedų filosofę iš Latvijos. Ji jau kelissyk viešėjo Lietuvoje, jos paskaitos ir praktiniai seminarai visuomet sulaukia didelio susidomėjimo. Viešnią kalbinome Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje Vilniuje.

K. Lapinios regresinės meditacijos metodas padeda žmogui keisti jo suvokimą, o pakeitus sąmonę, pasikeičia ir gyvenimas. Parapsichologė padeda žmogui pamatyti kryptį, bet visą kelią turi nueiti pats žmogus. Tad jei jis po meditacijos pasirenka gyventi toliau, neatsižvelgdamas į tai, ką apie save sužinojo meditacijos metu, niekas ir nepasikeičia.

– Kadangi teigiate, kad pagrindinė atmosferos namuose kūrėja yra moteris, gal pasakytumėte, kokias didžiausias klaidas šeimoje ji daro?

– Pirma, galvoja, kad kitas vyras būtų geresnis, o šis – jos nevertas. Užtenka moteriai vien apie tai pagalvoti, ir iškart įsijungia ardomoji programa. Kai vyrui blogai, jis išgyvena sunkius laikus, moteris turėtų galvoti: „Taip, gavau geriausią vyrą ir dėkoju už jį Dievui. Tik dabar jam sunku, bet mes ištversime – tiesiog dabar toks metas.“ Tegu moteris eina pašokti, pabūti su draugėmis. O kas nutinka? Kai tik vyras šiek tiek atitolsta, panyra į askezę, moteris iškart diagnozuoja: „Jis manęs nemyli, aš jam nesvarbi.“ O kaip kenčia vyras? Jis eina į urvą ir paskui jį nereikia eiti! Jis išeis, tik būtina palikti jį ramybėje. O ką daro moteris? Įkiša galvą į urvą ir tuzgina: „Gal nori pakalbėti? Matau, kad sunku, pasipasakok. Tu mane myli? Kas nutiko? Gi matau, kad tau blogai… Kalbėk gi pagaliau! Neįmanoma su tavimi net pakalbėti. Kaip visada!“

Antra didelė moters klaida – kritikuoti vyrą. Dažnai jai reikia pasitikrinti, kur link krypsta santykiai, ar teisingai ji daro, ką reikėtų patobulinti. Tai – normalu. Jei neišsikalbės, neišsipasakos, jai pašlis sveikata. Taigi kalbėtis apie vyrą reikia, tačiau tik su teisingais žmonėmis. Jei moteris kalba su draugėmis ar vyro tėvais, tai vėl įjungia ardomąją šeimos programą, kuri naikina santykius, gerovę ir sveikatą. Apkalbėti draugėms nereikia, nes nuteka gera energija; geriau pasimelsti su jomis, kad situacija jūsų šeimoje pagerėtų.

Trečia, moteris negerbia savo vyro. Kai ji taip elgiasi su savo vaikų tėvu, šie irgi ima taip elgtis. Jei žmona neklauso vyro, vaikai neklauso tėvų. Tokia tiesa.

– O jeigu atvirkščiai – vyras neklauso žmonos?

– Taip, yra moterų, kurios sako, kad vyras neklauso jų. Vadinasi, ji kalba neteisingu tonu, taria ne tokius žodžius, ne tokį laiką pasirenka pokalbiui. Vėlgi reikia pažinti vyro prigimtį, vyro mąstyseną. Tai – ne žaidimas, ne manipuliacijos, tai – žinios, kad mokėtume kalbėti ir tikėtumės būti išgirstos.

Ketvirta, moteris negamina maisto namie. Tuomet maistas yra tuščias, nėra šeimą vienijančios jėgos, meilės. Kiekvienas narys valgo skirtingu laiku, atskiruose kambariuose. Tai negerai. O dar moteris padejuoja: „Gaminsiu vyrui valgyti… Už ką man? Tegu jis bent ką padaro, nusibodo.“ Kai maisto ruošimas tampa našta, atgrasia pareiga, nieko neperduodame artimiems ir mylimiems žmonėms. Kai tai darome su meile, jaučiamės laimingos. Įsikalbėkite: „Tai – mano šeima. Aš ją myliu, linkiu jai sveikatos ir saugumo.“ Dabar moterys deklaruoja, kad šeima joms svarbiausia, tačiau nieko nenori dėl jos daryti. Keista.

Penkta, netvarka namuose. Vyrai gal ir ne tiek reikšmės teikia interjero detalėms, spalvoms, tačiau jaučia, kad tuose namuose jauku arba ne. Švarą palaikyti būtina. Susikaupę nereikalingi daiktai, nenešiojami drabužiai yra negera, užsistovėjusi energija, mūsų egoizmas. Kaupti, prisirišti prie daiktų yra liga, priklausomybė. Kai vyras gyvena tokių daiktų apsuptyje, kai namuose nėra erdvės, dingsta jo energija įvykdyti savo misiją. Daiktai turi cirkuliuoti. Atiduokite nebedėvimus drabužius, atsikratykite nereikalingų daiktų.

Moterys yra dieviškosios meilės nešėjos. Mūsų nemokė šito. Pajuskite savo širdį, įsivaizduokite joje dureles ir atverkite – ten slypi dieviškosios energijos ir dieviškosios meilės saugykla. Mintimis atidarykite tas dureles ir užpildykite visus septynis savo kūnus. Dabar ta šviesa ir ramia energija mintimis užpildykite artimuosius. Tai veikia! Vyrui toji mylinčios moters energija reikalinga, kad jis pasijustų stiprus ir galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas.

Tarkime, vyras yra radijas, o moteris – elementai. Radijas, tas aparatas, gali būti senas, tačiau seni elementai jam netiks. O štai nauji tiks ir naujam, ir senam radijui. Taigi moteris turi nuolat atsinaujinti ir suteikti tos energijos, kad aparatas veiktų.

– Tačiau daugelis šiuolaikinių jaunų panelių tai perteikia savaip: „Man užtenka būti gražia, o jau vyras viskuo pasirūpins, viską dėl manęs padarys. Esu jam dovana.“

– Tokia mąstysena veda į aklagatvį. Koks žmogus be Dievo, be maldų? Jei žmogus tik valgo, miega ir dauginasi, pasak vedų, jis yra gyvulys su dviem kojomis. Kai gyvename tokį gyvenimą, tai vėliau ar anksčiau pasiunčiama kančia: liga, bedarbystė, finansiniai sunkumai... Kai kenčiame, tada šaukiamės Dievo: „Už ką? Kodėl aš?“ Tai pirmas žingsnis į žmogiškąjį gyvenimą, nebe gyvulio, o žmogiškąjį.

Kai žmogus laisvas, jo akys spinduliuoja meilę, jis neša laimę kitiems, aplinkiniai nori būti tokio žmogaus draugijoje, nes, būdami su juo, jaučiasi laimingesni, geresni. Kai žmogus meldžiasi, jis tampa švaresnis, geresnis. Kai žmogus myli, kai yra laimingas, jis ir atrodo jaunesnis, ir jaučiasi jaunesnis.

– O ar viena moteris gali būti laiminga?

– Taip, jeigu ji mintimis, kūnu ir protu tarnauja Dievui. Tik klausimas – ar tokia moteris dar yra moteris? Ji tik dvasia, ji nesilaiko moteriai skirtų gyvenimo dėsnių, nepaiso prigimties. Jeigu ji save laiko moterimi, ji nėra laiminga, nes nevykdo moters misijos – negimdo vaikų.

– Kristina, ką galėtumėte pasakyti apie taip vadinamąjį skandinavišką šeimos modelį? Moterys siekia karjeros, uždirba pinigus, o vyrai eina tėvystės atostogų, dirba namų šeimininkėmis. Juk jeigu jie laimingi, jiems gerai, vadinasi, čia nėra kažkokių nukrypimų nuo misijos?

– Viskas gerai, jeigu tokioje šeimoje visi jaučiasi laimingi ir niekas nekenčia. Jei žmona pagal karmos dėsnius yra ta, kuri geba uždirbti pinigus šeimai, o vyras dėl to nekenčia, jaučiasi gerai, tuomet viskas teisinga, nepažeidžiami jokie dėsniai. Bet tada moteris neturi žeminti vyro, o vyras neturi priekaištauti žmonai.

Kiekvienas žmogus turi misiją. Norite sužinoti savąją? Užsimerkite, įkvėpkite širdimi ir pasakykite, kiek priešais save matote žvakių.

– Penkias.

– Tai jūsų misija, kurią privalote atlikti. Norite sužinoti daugiau? (Linkteliu galvą.) Tuomet pasakykite, kiek už jūsų nugaros horizonte yra kryžių?

– Vienas.

– O dar ką matote?

– Tik medžius, daugiau nieko.

– Gerai, atsimerkite. Šis kryžius – tai ką privalote atlikti. Matau, kad esate gerokai su savimi padirbėjusi, turite labai stiprius angelus, kurie nukreipia jus. Matau, kad šiek tiek jums kyla abejonių, ar tai jūsų misija, ar tai jums duota. Tas kryžius – tai jūsų troškimas, labai didelis noras, kuris jus nuves į pragarą. Jei tą kryžių patikėsite Dievo tarnystei, jis taps dvasios troškimu.

– O būna, kad už nugaros žmogus nemato jokio kryžiaus?

– Taip, būna. Tai žmonės, kurie neturi jokių troškimų. Jie paprasčiausiai tenori būti laimingi, atlikti savo pareigas, tiesiog nori gyventi. Tačiau tokių žmonių yra labai labai mažai.

Žinote, kokia didžiausia ir sunkiausia nuodėmė? Kai nusigręžiame nuo Dievo, nuo meilės principo. Antra sunki nuodėmė – kai turime galimybių dvasiškai progresuoti, tobulėti, o tuo nepasinaudojame. Visas pasaulis po kojomis, o nieko nedarome, barstome savo talentą.

Štai kalbuosi su jumis. Esate itin sėkminga moteris, jūsų paskirtis – padėti kitiems, per tai ateina sėkmė. Jeigu nukreipsite energiją tik savo poreikiams tenkinti, sudegsite, sunaikinsite save. Pagal karmą, jei padėsite kitiems žmonėms, jums seksis. Jūsų rankos – darbininkės. Atminkite, Dievas neturi kitų rankų, kaip tik mūsiškes. Jei mūsų troškimai sutampa su Dievo troškimais, Dievo užmačiomis, jie išsipildo akimirksniu.

– Būtent taip jums ir nutiko? Iš verslininkės tapote lektore, susidomėjote joga, Krišnos mokymu...

– Aš esu tikra nusidėjėlė (šypsosi). Turiu tris dukteris, gyvenu su trečiu vyru. Turėjau įmonę, buvau sėkminga moteris, tačiau nelaiminga. Pradėjau stebėti žmones ir ieškoti atsakymų. Ir vienas žmogus gatvėje kartą pasakė, kad ateis metas, kai padėsiu žmonėms, važinėsiu po pasaulį ir skaitysiu paskaitas. Netikėjau. Mano kompanija bankrutavo. Galiu pasakyti, jog tai geriausia, kas man nutiko šiame gyvenime. Nuo to momento prasidėjo kitoks mano kelias.

Galiu vadinti save stipria moterimi. Tačiau nepainiokime stiprybės su valdingumu. Moteris būna stipri, kai iš vyro gauna tai, ko jai reikia – saugumą ir palaikymą. Tačiau tai vidiniai dalykai, išorėje tai nematoma. Kai santykiai darnūs, kai juose vyrauja harmonija ir niekas nekenčia šeimoje, tuomet vyras, esantis šalia stiprios moters, yra beveik šventas, nes jis atlieka misiją – palaikyti tokią moterį. Būtent toks yra mano vyras – jis padeda man padėti žmonėms. Tačiau kiekvieni santykiai yra individualūs.

Kada moteris jaučiasi laiminga? Kai vyras jai padeda, tarkime, išlyginti drabužius ar išplauti grindis. Kai vyras supranta, kad moters misija – būti ne namų tvarkytoja ar vaikų augintoja, jis prisiima dalį darbų. Tada moters širdyje išsiskleidžia nuostabus dėkingumo ir pagarbos vyrui žiedas. Padėti moteriai – labai vyriška. Vyras irgi jaučiasi gerai šalia moters, kuriai gali padėti, nes supranta esąs reikalingas. O kai moteris pati daro viską, vyras nebežino savo paskirties. Jam juk neužtenka vien uždirbti pinigų. Jis nori būti vyru, kuris reikalingas savo mylimai moteriai.

Dauguma žmonių miršta, jei galvoja apie materialius dalykus, apie pinigus. Pavyzdžiui, tokių žmonių gausu didmiesčiuose. Juose vaikai jau gimsta mirę, auga šeimose, kuriuose tik ir kalbama apie tai, kaip uždirbti pinigų, kaip išnaudoti kitus savo gerovei sukurti. Mus moko, kaip uždirbti pinigus, tačiau nemoko, kaip būti laimingiems – štai kur didžiausia bėda.

– O kaip vertinti turtus? Atsisakyti jų, kad taptumei geresnis?

– Vedų kultūra teigia, kad nereikia nieko, ką Dievas davė, atsisakyti. Džiaukitės ir dėkokite, kad turime namus, automobilį, gražų namą. Askezė skirta tikrai ne kiekvienam. O tuos turtus panaudokite tarnaudami Dievui: automobiliu pavėžėkite kaimynę į darbą, gimdyvę į ligoninę; turite maisto, pirkite geriausią – juk Dievui skiriate. Jei turite namus, priglauskite giminaičių, kai šiems bus blogai. Žodžiu, savo sukauptu gėriu tarnaukite Dievui, padėdami žmonėms. Jei yra galimybių rengtis brangiais drabužiais, puoškitės! Moteris neturi būti nuoga. Apyrankės, auskarai, žiedai… Visai tai irgi mums reikalinga. Mes juk esame deivės.

Žmonės laimingi būna tada, kai žino, kiek iš tiesų jiems reikia laimei. Juk penkių kailinių tikrai nereikia. Tai – godumas. Kai turėjau įmonę, turėjau ne vienerius kailinius... O kai pamąstai, kam tiek reikia? Nejau vieneri – į balių, o kiti – šiukšlėms nešti?

Turite pasverti ir realiai įvertinti. Jei žmogus turi užtektinai ir yra nepatenkintas, nori vis daugiau, Dievas atima iš jo. Reikia mokėti teisingai elgtis su pinigais, turtais. Pagarbiai. Visa tai priklauso nuo mūsų žinių: kaip jomis pasinaudojame, kaip leidžiame tą potencialą – ar kuriame gerovę, ar skatiname degradaciją.