vaistai.lt

Kiekvienų metų kovo 22-ąją pažymima Pasaulinė vandens diena. Kol pasaulyje svarstoma, kaip kovoti su geriamojo vandens trūkumu, Lietuvos hidrologijos specialistai teigia, kad mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas.

Į klausimus apie geriamąjį vandenį atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

Kokios institucijos atsakingos už geriamojo vandens kokybę Lietuvoje?

Už vandens saugą ir kokybę atsako patys geriamojo vandens tiekėjai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, maisto tvarkymo įmonės, visuomeninių pastatų steigėjai (savininkai).

Ar mūsų šalies gyventojams tiekiamas kokybiškas vanduo?

Lietuvoje gyventojams viešai tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės geriamojo vandens savybės paprastai yra geros, dažnai net nėra būtinybės jį dezinfekuoti (chloruoti). Todėl viešai tiekiamą geriamąjį vandenį gerti yra saugu.

Kas daroma, kad Lietuvos gyventojai turėtų daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę?

Siekiant kad tiksli ir nešališka informacija apie geriamo vandens kokybę būtų prieinama visiems besidomintiems, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyvendino investicijų projektą „Elektroninės paslaugos maisto ir veterinarijos srityje“, sukūrė vandenviečių (vandens kokybės) žemėlapį. Artimiausioje ateityje vartotojai, atsidarę vandenviečių žemėlapį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje ir susiradę dominančią vandenvietę, galės peržiūrėti jos tiekiamo vandens tyrimų rezultatus.

Ką reiškia ,,viešai tiekiamas“?

Pagal Geriamojo vandens įstatymą, viešasis tiekimas – tai ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį gyventojams vandentiekio skirstomuoju tinklu ar kitais būdais (tankais, cisternomis) daugiau kaip 60 parų per metus. Viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai vandens tiekimo įrenginiais per parą daugiau kaip 10 m3 vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų.

Kaip Lietuva atrodo lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis?

Beveik pusės ES valstybių pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Tačiau tik trijose – Lietuvoje, Austrijoje ir Danijoje iš požeminio vandens ruošiama 99-100 % geriamojo vandens. Pavyzdžiui, Rumunija ir Graikija geriamajam vandeniui naudoja požeminį ir paviršinį vandenį lygiomis proporcijomis, devynios valstybės geriamajam vandeniui naudoja daugiausia paviršinį vandenį (pvz. Airija – virš 90 %), Maltoje ir Kipre didesnę dalį sudaro išvalytas jūros vanduo. Kalbant apie geriamojo vandens kokybę ES valstybėse, pažymėtina, kad neatitikimai fiksuojami retai – daugumoje ES narių geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka saugos ir kokybės rodiklius.

Kokie dažniausiai pasitaiko vandens kokybės neatitikimai?

Dažniausi viešai tiekiamo geriamojo vandens neatitikimai būna dėl indikatorinių (kokybės) rodiklių: bendrosios geležies, mangano, amonio, padidinto drumstumo, ir kt.

Kas lemia geriamojo vandens kokybę?

Geriamojo vandens kokybę lemia daugybė veiksnių: vandens formavimosi geologinės sąlygos, vandens ruošimas, vandentiekio skirstomojo tinklo, vidaus vandentiekio būklė, geriamojo vandens sunaudojimas, aplinkos tarša ir kt.

Ar visuose mūsų šalies rajonuose vandens kokybė vienoda?

Suskirstyti rajonus pagal tiekiamo geriamojo vandens kokybę yra sunku. Daugelyje jų geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas. Tačiau kai kuriuose rajonuose, ypač kur geriamąjį vandenį tiekia mažos vandentiekio įmonės, jo kokybė nėra pakankama (nustatomas padidintas geležies, amonio, mangano, sulfatų kiekis, padidintas drumstumas). Šios medžiagos nekelia pavojaus vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes.

Kiek Lietuvoje priskaičiuojama geriamojo vandens tiekėjų?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 254 geriamojo vandens tiekėjų, kurie aptarnauja daugiau nei 1 900 maisto tvarkymo subjektų (vandentiekių).

Kiek per metus vidutiniškai ištiriama vandens mėginių?

Remiantis geriamojo vandens tiekėjų pateiktomis ataskaitomis, vandentiekiuose, kuriuose vartotojams tiekiama daugiau kaip 1 000 m3 vandens per dieną arba aprūpinama 5 000 ir daugiau gyventojų, kasmet atliekama apie 70 tūkst. tyrimų, neatitikę tyrimai sudaro mažiau kaip 1 %. Dažniausiai randama per daug geležies, mangano nustatomas padidintas drumstumas ir kt.. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo valstybinę viešai tiekiamo geriamojo vandens kontrolę, pvz. praėjusiais metais atliktas 461 valstybinis geriamojo vandens mėginių mikrobiologinis tyrimas, iš jų 4 % neatitiko reikalavimų ir 465 cheminiai tyrimai, iš kurių 27 % neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kokias tendencijas rodo patikrinimų statistika?

Išanalizavus kontrolės duomenis, pastebima, kad viešąjį geriamąjį vandenį tiekiančių įmonių veikos kokybė kasmet auga. Per pastaruosius šešis metus patikrinimų, kurių metu nebuvo nustatyta pažeidimų, skaičius padidėjo 12 %. Daugiausiai neatitikimų nustatoma labai smulkiose geriamojo vandens tiekimo įmonėse.

Ar kokybiškas vanduo tiekiamas vaikų ugdymo įstaigoms?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m., 11-oje savivaldybių paėmė vandens mėginius 22 ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir 48 bendrojo ugdymo mokyklose. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad visose patikrintose ugdymo įstaigose iš čiaupų tekantis vanduo yra saugus ir jį galima gerti nevirintą.

Ar pavojingas sveikatai kalkėtas vanduo?

„Kalkėtu“, kitaip „kietu“ vandeniu paprastai vadinamas geriamasis vanduo, kurį naudojant, ant puodų, elektrinių virdulių sienelių, santechninių įrenginių paviršių atsiranda baltos, sunkiai valomos nuosėdos. Vandens kietumą lemia jame ištirpusios druskos (kalcio ir magnio hidrokarbonatai, karbonatai, sulfatai, chloridai ir kt.). Tokios druskos žmogaus sveikatai nepavojingos, todėl šis vandens kokybės rodiklis nenormuojamas. Jei vandens kietumą lemia hidrokarbonatai, jį galima suminkštinti paprasčiausiai virinant, o jei kalcio ir magnio karbonatai, sulfatai ar chloridai – vandenį galima suminkštinti filtrų pagalba.

Šiais laikais daug verslininkų siūlo įvairius vandens filtravimo įtaisus. Ką patartumėte vartotojams?

Sprendimus dėl individualių techninių geriamojo vandens filtrų naudojimo priima patys vartotojai, tačiau dažnai dėl žinių trūkumo pasitiki filtrus siūlančiais agentais. Tuo pasinaudodamos kai kurios bendrovės įsiūlo gyventojams vandens filtrus, pateikdamos tariamai atliktus tyrimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra nubaudusi filtrus pardavinėjusią bendrovę, pripažinus jos veiksmus klaidinančiais ir agresyviais. Todėl prieš perkant filtrą, vartojai turėtų pasidomėti tiekiamo geriamojo vandens kokybe, kreiptis į geriamojo vandens tiekėją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar pasikonsultuoti su geriamojo vandens specialistu, ištirti geriamą vandenį nepriklausomoje laboratorijoje.

Ar dažnai gyventojai skundžiasi dėl vandens kokybės?

Per praėjusius metus gauti 32 vartotojų skundai, iš jų pagrįsti 9 (28 %) dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės, jie sudarė apie 1 % visų gautų skundų. Skundų priežastis – netinkama geriamojo vandens kokybė – padidintas geležies kiekis, vartotojams nepriimtinos geriamojo vandens juslinės savybės.