Nerimas ir emocinė įtampa daugeliui žmonių tapo pažįstama kasdienybės dalimi. Vieniems tai pasireiškia nuolatiniu minčių srautu, kitiems sunkumu atsipalaiduoti po darbo dienos, prastesniu miegu ar nuolatiniu vidiniu neramumu. Tokiais momentais dažnai ieškoma būdų, kurie padėtų bent trumpam sustoti ir susigrąžinti vidinė pusiausvyrą.
Būtent todėl vis daugiau žmonių atsigręžia į jogą. Nors iš pirmo žvilgsnio ji dažnai siejama su judesiu ar įvairiomis jogos pozomis, daugelį labiausiai nustebina ne fiziniai pokyčiai, o tai, kaip keičiasi savijauta. Jogos nauda organizmui dažnai atsiskleidžia per didesnę ramybę, sumažėjusią įtampą ir geresnę savijautą.
Kodėl nerimas taip stipriai veikia savijautą?
Kai patiriame stresą ar nerimą, organizmas pereina į budrumo būseną. Širdis plaka greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, o mintys nuolat ieško galimų problemų ar sprendimų.
Trumpalaikėse situacijose tai yra natūrali organizmo reakcija. Tačiau kai įtampa užsitęsia ilgiau, kūnui tampa vis sunkiau atsipalaiduoti.
Tuomet gali atsirasti:
●nuolatinis nuovargis;
●sunkumai užmiegant;
●įtampa pečių ar kaklo srityje;
●sunkumas susikaupti;
●padidėjęs jautrumas stresui.
Būtent čia gali būti naudinga reguliari jogos praktika.
Joga padeda nuraminti nervų sistemą
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl daugelis žmonių po jogos jaučiasi ramiau, yra jos poveikis nervų sistemai. Atliekant paprastus jogos pratimus namuose, dėmesys nuolat grįžta prie kvėpavimo ir kūno pojūčių. Organizmas gauna signalą, kad gali atsipalaiduoti.
Pamažu lėtėja širdies ritmas, mažėja raumenų įtampa, rimsta vidinis nerimas ir tampa lengviau susikaupti. Dėl to jogos nauda sveikatai jaučiama ne tik jogos salėje, bet ir kasdieniame gyvenime.
Dėmesys grįžta į dabarties akimirką
Nerimas dažnai susijęs su mintimis apie tai, kas gali nutikti ateityje. Tuo metu dėmesys nuolat nukrypsta nuo to, kas vyksta dabar. Joga padeda atsikratyti įpročio nerimauti.
Atliekant jogos pratimus namuose, stebint kvėpavimą, dėmesys nuolat grąžinamas į dabarties akimirką. Tai padeda mintims nurimti ir suteikia daugiau vidinio aiškumo.
Dėl šios priežasties, daugelis žmonių po praktikos jaučiasi ramesni ir labiau susitelkę.
Ar reikalingi sudėtingi jogos pratimai?
Dažnai manoma, jog norint pajusti jogos naudą reikia atlikti sudėtingas jogos pozas ar turėti didelį lankstumą. Tačiau tai netiesa. Daugeliu atvejų pakanka reguliarios ir paprastos praktikos.
Net paprasti jogos pratimai namuose gali padėti sumažinti emocinę įtampą. Svarbiausia čia ne sudėtingi pratimai, o nuoseklumas ir dėmesys savijautai. Norintiems išbandyti sunkesnius pratimus su jogos mokytojus, verta pasidomėti jogos studija Joga Kartu.
Jogos nauda atsiskleidžia palaipsniui
Žmonės dažnai klausia, kas yra joga ir ar ji tikrai gali padėti susidoroti su nerimu. Vieno atsakymo nėra, nes kiekvieno žmogaus patirtis skirtinga. Vis dėl to, daugelis reguliariai praktikuojančių žmonių pastebi, kad laikui bėgant:
●lengviau susitvarko su stresu;
●ramiau reaguoja į sudėtingas situacijas;
●geriau miega;
●jaučia mažiau emocinės įtampos;
●geriau supranta savo kūno siunčiamus signalus.
Būtent čia atsiskleidžia jogos nauda kūnui ir emocinei savijautai.
Daugiau nei fizinis aktyvumas
Nors joga dažnai siejama su judesiu ir įvairiomis jogos pozomis, jos poveikis tuo nesibaigia. Jogos nauda organizmui glaudžiai susijusi su nervų sistemos veikla, kvėpavimu ir gebėjimu sustoti bent trumpam.
Todėl atsakant į klausimą „joga, kas tai?“ galima sakyti, kad tai ne tik fiziniai pratimai. Tai praktika, kuri padeda geriau pažinti save, nuraminti mintis ir atrasti daugiau vidinės pusiausvyros. Dėl šios priežasties, žmonės, kurie pradeda nuo kelių paprastų jogos pratimų, dažnai pasilieka dėl visai kitų priežasčių: ramybės jausmo, geresnės savijautos ir stipresnio ryšio su savimi.
Padėk sau
Skaityti daugiau
