Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame lauke – mėgaujamės aktyviu laisvalaikiu, dirbame sode, tvarkome aplinką ar sportuojame. Po intensyvesnio fizinio krūvio atsiradusį nugaros maudimą daugelis esame linkę nurašyti natūraliam nuovargiui ir tiesiog laukiame, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Visgi specialistai pastebi, kad nugaros problemas dažniau sukelia ne pati fizinė veikla, o netinkami įpročiai ir ignoruojami kūno signalai.
Dažniausios klaidos – skubėjimas ir pasiruošimo trūkumas
Kaip paaiškino kineziterapeutė Indrė Vaičiulytė, nugaros problemos dažnai pasireiškia po ramesnio šaltojo sezono, kai staiga pradedama intensyviai dirbti lauke. Pašnekovės žodžiais, viena dažniausių klaidų – bandymas visus darbus atlikti iš karto, nors po pertraukos kūnas dar nėra pasiruošęs didesniam krūviui. Nuovargio ignoravimas ir poilsio pertraukų vengimas neretai baigiasi traumomis ar užsitęsusiu skausmu.
Panašūs principai galioja ir pradedant aktyviau sportuoti. Kineziterapeutė pabrėžia, kad bet koks naujas fizinis krūvis reikalauja nuoseklumo, o skubėjimas dažnai atsisuka prieš patį žmogų.
„Kūnui neturi būti staigaus šoko – laipsniškas krūvio didinimas leidžia jam prisitaikyti ir sumažina traumų riziką. Taip pat svarbu skirti bent dešimt minučių tikslingam apšilimui, tam naudojant gumas ar mažus svorius, kol raumenys juntamai sušyla. Trumpo prasibėgimo tam nepakanka“, – „Vilnelės“ klinikų tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ kalbėjo I. Vaičiulytė.
Savigyda: kaip nesuklysti ieškant palengvėjimo?
Pasireiškus nugaros maudimui, neretai bandoma jį malšinti nuskausminamaisiais vaistais. I. Vaičiulytė atkreipia dėmesį, kad tabletės tik laikinai sumažina diskomfortą, tačiau nepašalina tikrosios skausmo priežasties, todėl nustojus veikti vaistams, pojūčiai dažniausiai sugrįžta.
Siekdami palengvinti skausmą, dalis žmonių taip pat bando savarankiškai atlikti internete rastus pratimus. Specialistės teigimu, judėjimas gali būti naudingas, tačiau be profesionalaus įvertinimo svarbu nepersistengti.
„Svarbiausia taisyklė – klausyti savo kūno. Jei pratimas padeda sumažinti skausmą ar leidžia pasijusti geriau, jį galima daryti, tačiau jei kūnas protestuoja, reikėtų sustoti. Nežinant tikrosios priežasties, netinkamas judesys gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją“, – sako I. Vaičiulytė.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Pajutus nugaros skausmą, kineziterapeutė pataria atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius požymius, padedančius įvertinti, kada jau reikėtų kreiptis į specialistą:
Skausmo trukmė. Raumenų patempimas dažniausiai praeina per savaitę ar dvi, todėl jei per šį laiką savijauta nepagerėja, delsti nepatartina – skausmo priežastis gali būti rimtesnė nei atrodo.
Skausmo plitimas į galūnes. Jei skausmas neapsiriboja viena vieta ir ima plisti žemyn į koją ar į ranką, reikėtų neatidėlioti vizito pas specialistą. Taip pat svarbu reaguoti, jei atsiranda tirpimas ar „žaibavimo“ pojūtis.
Aštrus skausmas judesio metu. Jei nemalonūs pojūčiai kartojasi lenkiantis į priekį, į šoną ar tiesiantis atgal, tai gali rodyti, kad konkretus judesys išprovokuoja problemą, kurią būtina ištirti išsamiau.
Jėgos sumažėjimas ir fiziniai pokyčiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei viena ranka ar koja tampa silpnesnė už kitą – pavyzdžiui, tampa sunkiau pasistiebti ar stipriai sugriebti. Taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda akivaizdžių asimetrijų, kai viena galūnė atrodo smulkesnė už kitą.
Kineziterapija: kaip susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu?
Pastebėjus pavojaus signalus ar nugaros skausmui nepraeinant savaime, svarbu nustatyti tikrąją jo priežastį. I. Vaičiulytė pasakoja, kad pirmosios konsultacijos metu paciento būklė vertinama jau nuo pirmų žingsnių kabinete – stebima eisena, laikysena, vėliau tikrinama raumenų jėga, kūno stabilumas ir ar skausmas nekyla dėl užspausto nervo ar jo šaknelių.
Po išsamaus įvertinimo pacientui paaiškinama galima skausmo kilmė ir pateikiamas konkretus veiksmų planas. Pasak kineziterapeutės, aiškumas suteikia daugiau ramybės ir padeda sumažinti baimę, kuri dažnai lydi nugaros skausmą. Gydymo sėkmei svarbus ir paties žmogaus įsitraukimas, todėl skiriami „namų darbai“ – keli paprasti pratimai, kuriuos lengva įtraukti į kasdienę rutiną.
Nors prie nugaros skausmo neretai priprantama, I. Vaičiulytė pabrėžia, kad jis nepastebimai keičia kasdienybę. „Skausmas tampa ne tik fizine, bet ir psichologine kliūtimi, kai pradedame bijoti pasilenkti ar paimti vaiką ant rankų. Verta savęs paklausti, ar tikrai norime gyventi su tokiais apribojimais, užuot ieškoję būdų vėl jaustis geriau“, – sako kineziterapeutė..
Pranešimas žiniasklaidai, 2026 m. 05 mėn. 28 d.
Padėk sau
Skaityti daugiau
