Kiek žmonių Lietuvoje domisi vaistiniais augalais? Į šį klausimą atsakyti nėra lengva, bet akivaizdu, kad tokių aptiksime kiekvieno miesto ar miestelio gatvėje, kiekviename daugiabutyje. Tad pirmajame žolininkų suvažiavime Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šurmuliavo ir puikiai žinomi, daugelyje renginių dalyvaujantys žolininkai, ir tylūs vaistinių augalų gerbėjai, vasaromis prisirenkantys vaistažolių arbatai.
Nuo ko prasideda ligos?
Pirmasis žolininkų suvažiavimas prasidėjo konferencija, kurioje bene reikšmingiausias buvo klausimas – nuo ko prasideda visos ligos.
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas fitoterapeutas Juozas Ruolia pažymėjo, kad imuninės sistemos stiprumo paslaptis slypi virškinamajame trakte. Todėl labai svarbu rūpintis geru virškinimu ir šalinimu. Ir jei žmogų kamuoja sunkumas skrandžio plote, labai kaupiasi dujos, būtina susirūpinti – kasa, kepenys gerai nedirba, stinga fermentų. Reikia vartoti jų, prieš valgį gerti paprastojo ar karčiojo kiečio (pelyno), trilapio puplaiškio, paprastosios kiaulpienės ar varnalėšos arbatų.
Pasak J.Ruolios, flegmatikams virškinimui gerinti labiau tinka pelynas, o karštiems, besiplėšantiems žmonėms – puplaiškis. Vėžio profilaktikai labai svarbu pakankamai gerti vandens, bet ne po daug, po kelis gurkšnius, kad nepraskiestume skrandžio sulčių ir netrikdytume virškinimo. Vertinga gysločių lapų, ramunėlių žiedų ar žolės arbatos, o moterims, jei skauda krūtys, reikia pridėti ir medetkų žiedų.
J. Ruolia ragino tautiečius išmokti valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą, o žolininkus – auginti augalus, kurie jiems patinka, nes šie, kaip ir žmogus, turi bioeletromagnetinius laukus, kurie gali subalansuoti ar, priešingai, griauti harmoniją.
Pasak Rytų medicinos žinovo, vaistininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojo Virgilijaus Skirkevičiaus, visos ligos prasideda nuo pykčio, baimės ir pavydo, žmogaus susiskaidymo. Todėl jei vaiką augino gera mama ir teisingas tėvas, kurie gebėjo parodyti, kad pasaulis yra gražus – jo sveikatai padėjo tvirtą pamatą. Kaip ir geri mokytojai, kurie gebėjo pamatyti pabalusį iš baimės ar nerimaujantį vaiką ir jam padėti, parodyti gražų pasaulį.
Apie vaistinių augalų ir cheminių vaistų dermę
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų vadovas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos edukacijos katedros vedėjas habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Algimantas Kirkutis pažymėjo, kad neverta tikėtis, jog vaistiniai augalai ir kita alopatinė medicina daug padės susirgus ūmiai, tada gali reikėti operuoti ar skubiai gydyti žmogų, bet jie yra puiki profilaktinė priemonė, leidžianti užbėgti įvairioms ligoms už akių ar padedanti sveikti po gydymo, labai tinka reabilitaciniu laikotarpiu ar nuo įvairių chroninių ligų.
„Negalima teigti, kad pakanka vaistinių augalų ir nereikia cheminių vaistų, negalima galvoti, kad skiepai nereikalingi, tai vienas didžiausių atradimų, tik reikia matyti žmogų, kam kas kada tinka, negalima urmu visiems taikyti to paties. Kartais reikalingas prednizolonas, kad žmogus neuždustų, ramunėlės jo neišgydys, bet yra chroniškos, senatvės ligos, virškinimo sistemos ligos, kai vaistiniai augalai gali daug padėti“, – sakė Lietuvos šviesuoliu „Už šviesą provincijoje“ išrinktas liaudies medicinos žinovas V. Skirkevičius ir akcentavo, kad dažnai būtų saugiau vartoti vaistinių augalų arbatas, o ne jų preparatus. Pasak jo, digoksino tabletes gali pakeisti rusmenė, o aspiriną – karklo lapai, kurie turi salicilatų, skystina kraują, o kartu turi savybių, galinčių stabdyti netikėtai prasidėjusį kraujavimą.
Praktinis seminaras
Būriui žolininkų mėgėjų labai įdomus buvo praktinis seminaras, kuriame ekologinio vaistažolių ūkio savininkė, aukščiausios kategorijos provizorė, kurianti vaistažolių arbatas ir jomis gydanti žmones, Jadvyga Balvočiūtė Lietuvos liaudies buities muziejaus Aukštaitijos gatvinio kaimo Pagirių sodybos darželyje pasakojo apie ten augančių augalų gydomąsias savybes ir pateikė daugybę praktinių patarimų. Pavyzdžiui, ryškesnės spalvos medetkos vertingesnės už šviesiai geltonas, o mišinius su jomis tegalima vartoti metus, nes vėliau jos netenka vaistingųjų savybių; juozažolė (izopas) sustiprina daugelio vaistinių augalų veikimą ir tinka beveik prie visų mišinių; varnalėša, kiaulpienė, tikrasis margainis, visa kiečių giminė ar dauguma usnių yra puikus pagalbininkas kepenims ir visai virškinimo sistemai; didysis debesylas yra labai vertingas diabetikams, sergantiesiems bronchitais…
Klausydamas J. Balvočiūtės pasakojimo netrunki įsitikinti, kad gamtos vaistinė yra labai turtinga, tik reikia pažinti augalus, nepatingėti jų prisirinkti ir vartoti. Ir turėti pakankamai žinių. Štai mėtos, kurių Lietuvoje nurodoma 11 rūšių, gerina kepenų veiklą bei virškinimą, slopina vidurių pūtimą, atkuria nervų sistemos pusiausvyrą, gerai malšina troškulį, tačiau jų arbata mažina pieno liaukų veiklą, todėl netinka maitinančioms motinoms. O tokių niuansų turi dauguma augalų… Juk gydant sunkias ligas mišiniuose mažais kiekiais vartojami ir nuodingais laikomi augalai, svarbu žinoti, kokia jų dozė gali padėti, o ne kenkti.
Žemaičiai domisi labiau?
Žolininkų suvažiavime kilo įtarimas, kad Vakarų Lietuvos atstovai žolininkyste domisi labiau negu kitų regionų žmonės. Štai „Žolinčių akademijos“ vadovė Danute Kunčienė, augusi Klaipėdos rajone, visą laiką buvo apsupta būrio šio krašto žolininkų, prof. Algimantas Kirkutis, šilutiškis Virgilijus Skirkevičius, gydytoja fitoterapeutė-homeopatė Zofija Tikuišienė taip pat atvyko ne vieni, o su būriu alternatyviosios medicinos entuziastų.
Pasiteirauta, ar Vakarų Lietuvos atstovai žolininkyste domisi labiau negu kitų regionų žmonės, „Žolinčių akademijos“ vadovė patikino, kad žemaičiai bene ištikimiausi liaudies tradicijoms, o žolininkystė – viena iš reikšmingiausių mūsų nematerialaus tautinio paveldo dalių.
Daiva Červokienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
