Sėjamoji judra (Camelina sativa) yra vienas seniausių kultūrinių augalų. Ji buvo auginama jau bronzos bei geležies amžiuose, daugiausiai Rytų ir Pietų Europoje. Įprastais augalais judros tapo apie 400–500 metų prieš Kristų, tuomet jos buvo auginamos vienos arba su linais. Jų sėklas naudodavo kasdienio maisto gamybai – dėdavo kepant duoną ar, kartu su avižų kruopomis, iš jų virdavo košę.
Sėjamosios judros, kaip ir rapsai, garstyčios ar kopūstai priklauso kryžmažiedžių (bastutinių) šeimai. Tai – vienmetis augalas, kuris pasiekia 30-90 cm aukštį, turi šalutinių stiebų ir kekinius geltonus žiedynus, po kurių žydėjimo susidaro kriaušės formos ankštarėlės su 8-16 sėklų. Paprastai sėjamoji judra sėjama pavasarį, tačiau švelnesnio klimato sąlygomis gali būti auginama ir kaip žieminis augalas, kuris dygsta žemoje temperatūroje bei yra atsparus šalčiui. Beje, sėjamoji judra gerai ištveria sausros sąlygas, todėl, lyginant su kitomis aliejinėmis kultūromis, gerai auga tuose regionuose, kuriuose nebūna daug kritulių, taip pat yra nereikli dirvožemiui.
Camelina sativa (sėjamoji judra) turi plačias panaudojimo galimybes maisto, pašarų, farmacijos, kosmetikos ir biokuro pramonėje, todėl gali būti priskiriama alternatyviems augalams. Nors Lietuvoje sėjamųjų judrų deklaruojama nedaug ir kai kuriems vis dar atrodo, kad tai – egzotinis augalas, čia jos buvo augintos jau tarpukariu, o nuo 1990 metų plačiai paplito įvairiose Europos šalyse (Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Rusijoje, Lenkijoje) bei Amerikos žemyne, ypač Kanadoje.
Sėjamosios judros aliejaus sudėtis
Maistui skirto judrų aliejaus kokybinė sudėtis lenkia rapsų aliejų. Judrų aliejus yra polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, nes alfa-linoleno rūgštis (omega-3) sudaro 35– 40 proc. Rapsų aliejuje ši rūgštis sudaro tik 8 proc., o sojų aliejuje – iki 1 procento. Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3, omega-6 yra priskiriamos nepakeičiamosioms riebalų rūgštims, nes jų organizmas nesintetina ir jas yra būtina gauti su maistu. Daugelis augalinių aliejų turi omega-3, omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių, tačiau ne visi aliejai pasižymi vienodu riebalų rūgščių kiekiu ir optimaliu jų santykiu.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, optimalus n-6 / n-3 riebalų rūgščių santykis žmogaus maiste yra laikomas nuo 1:1 iki 4:1, o judrų aliejaus sudėtis atitinka šį santykį. Be linolo ir linoleno rūgščių, judrų aliejuje taip pat yra 17 proc. oleino rūgšties, 11 proc. eikozeno rūgšties ir 8 proc. palmitino rūgšties. Šiame aliejuje taip pat gausu vitamino E (tokoferolių) bei fitosterolių. Tokoferoliai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
Sėjamoji judra: nauda
1. Nesočiosios riebalų rūgštys gali pagerinti širdies sveikatą ir lipidų apykaitą.
Sąvoka „nesočioji“ reiškia karboksirūgšties struktūrą, turinčią vieną ar daugiau dvigubųjų ryšių, kurie leidžia aliejams kambario temperatūroje būti skystiems. Nesočiąsias riebalų rūgštis galima suskirstyti į dvi rūšis: mononesočiąsias riebalų rūgštis ir polinesočiąsias riebalų rūgštis. Camelina sativa aliejus susideda iš 45 proc. polinesočiųjų riebalų rūgščių ir 17 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių. Polinesočiosios riebalų rūgštys apima 36-41 proc. linoleno rūgščių (omega-3) ir 16-20 proc. linolo rūgščių (omega-6). Taip gaunamas rekomenduojamas omega-3:omega-6 santykis, kuris yra naudingas sveikatai. Nesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas rekomenduojamu santykiu padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, taip sumažindamas širdies ligų ir insulto riziką. Taip pat, jos būtinos palaikyti gerai smegenų, akių ir nervų sistemos būklei.
Be to, du svarbūs junginiai, kurie yra gaminami organizme iš alfa-linoleno rūgšties yra eikozapentaeono rūgštis ir dokozaheksaeno rūgštis. Šios rūgštys yra būtinos daugeliui organizmo funkcijų palaikymui. Tyrimai rodo, kad EPR ir DHR sumažina uždegimines organizmo reakcijas, mažina kraujo krešėjimą ir trigliceridų kiekį kraujyje, todėl yra svarbios lipidų apykaitai.
2. Tokoferoliai gali sustiprinti imuninę sistemą.
Tokoferoliai yra natūralių junginių grupė, veikianti kaip natūralūs antioksidantai, apsaugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Sėjamųjų judrų aliejuje yra alfa, beta, gama ir delta tokoferolių, kurie visi yra skirtingos vitamino E formos. Iš šių formų organizmas dažniausiai naudoja alfa-tokoferolį, kuris padeda išvengti kraujo krešulių susidarymo ir stiprina imuninę sistemą. Camelina sativa aliejuje yra 50–70 mg/100 g tokoferolių, kurie suteikia jam galingų antioksidacinių savybių. Aliejus gali sumažinti sisteminio uždegimo atsiradimą organizme bei potencialiai apsaugoti nuo širdies, kepenų ir inkstų ligų.
3. Fitosteroliai gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje
Fitosteroliai yra biologiškai aktyvūs junginiai, randami augalinės kilmės maisto produktuose. Didžiausia fitosterolių koncentracija yra augaliniuose aliejuose, tokiuose kaip linų sėmenų aliejus, alyvuogių aliejus ar rapsų aliejus. Fitosteroliai savo struktūra ir funkcija yra panašūs į cholesterolio molekules, todėl jie yra naudingi mažinant cholesterolio kiekį kraujyje. Absorbcijos vietoje, fitosterolio molekulės pakeičia cholesterolio molekules, efektyviai sumažindamos cholesterolio koncentraciją kraujyje. Camelina aliejuje yra daug fitosterolių, nors tikslus procentas priklauso nuo pasėlių. Iš įvairių sterolių tipų beta-sitosterolio yra daugiausia – 1884 ppm. Žinoma, kad beta-sitosterolis ne tik pagerina cholesterolio kiekį, bet turi ir priešvėžinį poveikį.
4. Reprodukcinė sistema
Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys vaidina svarbų vaidmenį reprodukcinėje sveikatoje. Jos gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyrą, gerinti kraujotaką į reprodukcinius organus ir gali prisidėti prie sveikos spermos ir kiaušialąsčių gamybos. Tinkamas šių riebalų rūgščių balansas yra ypač svarbus nėštumo metu, nes jos padeda palaikyti sveiką vaisiaus vystymąsi.
Camelina sativa aliejus, turintis tiek daug naudingų savybių, yra vertingas maisto papildas ir natūrali priemonė įvairiems sveikatos aspektams palaikyti.
Image by freepik
Padėk sau
Skaityti daugiau
