Išmanusis laikrodis tapo sveikatos stebėtoju: kada nereikėtų numoti ranka į jo signalus

Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete.

Vis dėlto specialistai primena: nors išmanieji įrenginiai gali padėti anksčiau pastebėti tam tikrus organizmo signalus, diagnozės jie nenustato. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pacientai dėl išmaniųjų laikrodžių fiksuojamų pokyčių šiandien kreipiasi gerokai dažniau nei anksčiau.

„Įvairios technologijos tampa kasdiene sveikatos stebėjimo priemone, todėl žmonės greičiau pastebi galimus nukrypimus ir dažniau kreipiasi gydytojo konsultacijai“, – teigia specialistė.

Anot jos, išmanieji laikrodžiai gali padėti pastebėti neįprastus pulso pokyčius ar netolygų širdies plakimą. Dėl to dalis žmonių nusprendžia sveikatą pasitikrinti dar prieš pasireiškiant ryškesniems simptomams.

Ne visus sutrikimus gali parodyti laikrodis

Pasak gydytojos, išmanieji laikrodžiai gali padėti pastebėti tam tikrus organizmo signalus, tačiau vien jų rodmenimis pasikliauti nereikėtų. Padidėjęs pulsas ar netolygus širdies plakimas dar neparodo, kas tiksliai vyksta organizme.

„Išmanieji laikrodžiai negali diagnozuoti išeminės širdies ligos, širdies vožtuvų patologijų, širdies nepakankamumo ar daugelio kitų struktūrinių širdies ligų“, – aiškina M. Varkalienė.

Ji pabrėžia, kad svarbiausia vertinti ne tik laikrodžio rodmenis, bet ir savijautą. Jei  pasireiškia širdies permušimai, dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Diagnozė visada nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu ir medicininiais tyrimais, o ne vien išmaniojo įrenginio duomenimis“, – sako gydytoja.

Dalis simptomų tiesiog „nurašomi“ stresui

Pasak specialistės, nemažai širdies ir kraujagyslių ligų požymių dažnai palaikomi paprastu nuovargiu, stresu ar intensyvaus gyvenimo pasekme.

Dažniausiai ignoruojamas neįprastas nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas, dusulys fizinio krūvio metu ar net ramybėje, širdies permušimai, dažnas širdies plakimas bei galvos svaigimas. Taip pat neretai nuvertinamas spaudžiantis ar maudžiantis diskomfortas krūtinėje, ypač jei jis nėra labai stiprus arba greitai praeina.

„Širdies ir kraujagyslių ligos ne visada pasireiškia staigiais ar labai ryškiais simptomais. Kartais organizmas apie problemą signalizuoja palaipsniui, todėl pasikartojančių ar naujai atsiradusių simptomų nereikėtų ignoruoti“, – pabrėžia M. Varkalienė.

Kada reikėtų sunerimti?

Padidėjęs pulsas ar jaučiami širdies „permušimai“ ne visada reiškia ligą – juos gali sukelti fizinis krūvis, stresas, nerimas, kofeinas ar miego trūkumas. Tačiau dėmesį reikėtų atkreipti tuomet, kai šie simptomai kartojasi, atsiranda be aiškios priežasties arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Sunerimti ypač svarbu tuomet, jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, stiprus silpnumas ar galvos svaigimas. Tokiais atvejais simptomai gali signalizuoti rimtesnes širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.

Širdžiai kenkia ir kasdieniai įpročiai

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad širdies sveikatai didelę įtaką daro kasdieniai įpročiai, kurie dažnai nuvertinami.

Vienais svarbiausių rizikos veiksnių išlieka mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir lėtinis miego trūkumas. Taip pat dažnai nepakankamai įvertinamas ilgalaikio streso poveikis, galintis prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, nesveikų mitybos įpročių ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

„Neretai daugelį metų jaučiamasi gerai, todėl atrodo, kad sveikatai niekas negresia. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligų rizika dažnai didėja pamažu, be aiškių simptomų“, – sako M. Varkalienė.

Kokie tyrimai padeda pastebėti rizikas?

Pastebėjus pulso, kraujospūdžio ar širdies ritmo pokyčius dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti cholesterolio, gliukozės, elektrolitų rodiklius bei skydliaukės funkciją. Taip pat gali būti atliekama elektrokardiograma (EKG).

Esant poreikiui gydytojai gali rekomenduoti 24 valandų širdies ritmo stebėjimą (Holteriomonitoravimą), kraujospūdžio stebėseną ar kitus išsamesnius kardiologinius tyrimus.

Pasak „Antėja“ specialistės, daugelis širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai dažnai padeda problemas pastebėti dar tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.