Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.
Pasak vidaus ligų gydytojos Virginijos Teresės Gudavičienės, nors trumpalaikis apsvaigimas gali pasitaikyti kiekvienam, pasikartojantis ar ilgiau trunkantis galvos svaigimas nėra natūralus senėjimo požymis.
„Neretai vyresnio amžiaus žmonės į galvos svaigimą numoja ranka sakydami, kad tai tiesiog amžius. Tačiau taip nėra. Jei galvos svaigimas kartojasi, trukdo kasdieniam gyvenimui ar atsiranda atliekant įprastus darbus, reikėtų ieškoti jo priežasties ir pasitarti su gydytoju. Ignoruojami simptomai gali ne tik bloginti gyvenimo kokybę, bet ir didinti griuvimų bei traumų riziką“, – sako gydytoja.
Vasarą galvos svaigimą gali sustiprinti ir karštis
Pasak V. T. Gudavičienės, šiltuoju metų laiku organizmui tenka papildomas krūvis. Dirbant sode ar darže dažnai ilgai būnama pasilenkus, vėliau staigiai atsitiesiama, daugiau prakaituojama, netenkama skysčių. Visa tai gali sustiprinti jau esamą galvos svaigimą.
„Karštomis dienomis organizmas netenka daugiau skysčių, todėl svarbu nepamiršti reguliariai gerti vandens. Taip pat rekomenduoju vengti intensyviausių darbų vidurdienį, dažniau ilsėtis pavėsyje ir neskubėti keičiant kūno padėtį – po ilgesnio darbo pasilenkus pirmiausia reikėtų lėtai išsitiesti, kelias akimirkas pastovėti ir tik tada eiti toliau“, – pataria gydytoja.
Ji priduria, kad jei galvos svaigimas kartojasi vis dažniau, jį lydi pusiausvyros sutrikimai, pykinimas ar baimė nukristi, nereikėtų tikėtis, jog simptomai praeis savaime.
Kai galvos svaigimas tampa kasdienybės dalimi
Nuolatinis galvos svaigimas gali stipriai apriboti įprastą gyvenimą – žmonės ima vengti ilgesnių pasivaikščiojimų, darbo sode, kelionių ar net paprasto apsipirkimo. Kai kuriems atsiranda baimė lipti laiptais ar išeiti iš namų vieniems.
Anot V. T. Gudavičienės, šiandien yra gydymo galimybių, padedančių mažinti galvos svaigimo simptomus.
„Svarbiausia – ne susitaikyti su problema, o ieškoti sprendimo. Kuo anksčiau pacientas kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė pagerinti jo savijautą ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą“, – pabrėžia ji.
Klinikiniais tyrimais pagrįstas pasirinkimas
Anot gydytojos, įvairių tipų galvos svaigimui gydyti gali būti skiriamas homeopatinis vaistas Vertigoheel.
Klinikinių tyrimų duomenimis, Vertigoheel daugiau nei 70 proc. sumažina galvos svaigimo priepuolių dažnį, trukmę ir intensyvumą. Vaistas yra gerai kliniškai ištirtas, įtrauktas į galvos svaigimo gydymo rekomendacijas Vokietijoje ir Ispanijoje, gali būti vartojamas ilgą laiką, yra gerai toleruojamas, o sąveika su kitais vaistais nėra žinoma.
Pasak gydytojos, vyresniame amžiuje tai ypač svarbu, nes daugelis pacientų kasdien vartoja ne vieną skirtingą vaistą.
„Vyresnio amžiaus pacientams labai svarbu, kad gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir gerai toleruojamas. Dėl to kiekvienam pacientui gydymas turi būti parenkamas individualiai, įvertinus jo sveikatos būklę ir vartojamus vaistus“, – sako V. T. Gudavičienė.
Keletas paprastų patarimų vasarai
Kad vasaros darbai sode teiktų džiaugsmą, o ne sveikatos rūpesčių, gydytoja rekomenduoja dirbti ryte arba vakare, kai nėra didžiausio karščio, reguliariai gerti pakankamai vandens, dėvėti galvos apdangalą, vengti staigių judesių keičiant kūno padėtį, taip pat daryti reguliarias pertraukas, o pasikartojant galvos svaigimui – kreiptis į gydytoją.
„Vasara turi būti skirta mėgautis gyvenimu – ar tai būtų rytinė kava terasoje, ar pirmųjų pomidorų derlius šiltnamyje. O jei galvos svaigimas trukdo džiaugtis kasdieniais malonumais, jo ignoruoti nereikėtų”, - sako ji.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. liepos 29 d.
Nuotrauka: magnific.com
Padėk sau
Skaityti daugiau
