vaistai.lt

Kas sušildo rytais, kai nerangiai išsliūkinę iš lovos ir vėl netrykštame noru keliauti darban? O kas jaukumo suteikia vakarais, šeimai susėdus prie vakarienės stalo? Aptarinėjant aktualijas su draugais ar per pietų pertrauką? Skaitant madingiausią romaną sekmadienio popietę? Veikiausiai puodelis garuojančios arbatos. Užsukę į kuriuos nors arbatos namus ar tiesiog prekybos centrą, arbatos galime rasti pačios įvairiausios: tiek juodosios, tiek žaliosios, baltosios, raudonosios. Su įvairiausiais priedais ir prieskoniais – kiekvienam pagal pomėgius, fantaziją ar nuotaiką. O gal ir pagal sveikatos poreikį.

Kas nulemia naudingą arbatos poveikį

Turbūt ne kartą girdėjome apie arbatos naudą. Ypač apie arbatoje esančių bioaktyviųjų medžiagų teigiamas savybes mūsų sveikatai. Štai keli puodeliai arbatos kasdien sumažina širdies ar neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio, Parkinsono) riziką. Nustatyta, kad mažinama ir tikimybė susirgti piktybinėmis ligomis.

Arbatmedžio (lot. Camellia sinensis) lapuose rasime daugybę biokomponentų. Didžioji dalis jų – polifenoliai flavonoidai ir taninai. Polifenoliai ne tik nulemia naudingą sveikatai arbatos poveikį, bet ir turi įtakos jos skoniui. Štai taninų daugiausia juodojoje arbatoje, todėl ji esti kartesnė, aromatingesnė. Mažiau taninų – žaliojoje ir baltojoje arbatoje. Žaliojoje arbatoje, palyginti su juodąja, mažiau ir kitos bioaktyvios medžiagos – kofeino, tačiau ši arbatos rūšis pasižymi gausesniu flavonoidų kiekiu.

Lapkričio pradžioje „American Journal of Clinical Nutrition“ leidinyje paskelbta 12 publikacijų apie naujausius tyrimus, susijusius su arbatos polifenoliais. Tad kas naujo arbatos pasaulyje?

Didžiausi „arbatagėriai“ ir toliau išlieka britai. Čia išgeriama 165 milijonai arbatos puodelių per dieną. Visame pasaulyje arbata – antras populiariausias gėrimas po vandens. Nors kasmet atliekama bent keletas su arbatos nauda susijusių tyrimų, Žemės ūkio departamento, Sveikatos instituto (JAV) bei Glazgo universiteto (JK) atstovai tikina, jog paskutiniai eksperimentai verti ypatingo dėmesio, nes į pagalbą pasitelkti patys žymiausi ir daug pasauliniu mastu pasiekę mokslo bei sveikatos apsaugos atstovai.

Arbata – svorio kontrolei, sveikai širdžiai, stipriems kaulams

Pirmas dalykas, į kurį norima atkreipti dėmesį, yra arbatos poveikis riebalų deginimui ir svorio mažinimui. Arbatos polifenoliai, sąveikaudami su arbatoje esančiu kofeinu, padeda organizmui sunaudoti daugiau energijos, skatina riebalų oksidaciją, skaidymą. Dėl to, laikantis ir kitų sveikos gyvensenos taisyklių, svoris ne tik gerokai sumažėja, bet ir ilgai išlieka pastovus. Nekeičiant gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, net nereguliuojant mitybos, arbata vis tiek pasitarnaus. Štai išgeriant kelis puodelius arbatos per dieną (ypač žaliosios), per dvylika savaičių įmanoma numesti 1,3 kg. Nesiimant jokių papildomų priemonių.

Nuolat arbatą geriantys asmenys apskritai turi mažesnį kūno masės indeksą nei arbatos nemėgstantieji. Dar įdomiau, kad geriant bet kokios rūšies arbatą (bent du puodelius per dieną), per parą sudeginama 100 kcal daugiau nei arbatos negeriant.

Antras svarbus dalykas – širdies sveikata ir antivėžinės arbatos savybės. Polifenoliai – tokia stipri antioksidacinė medžiaga, kad gali slopinti tam tikrų rūšių vėžio progresą. Pavyzdžiui, iš dviejų grupių vyrų, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, vieni gėrė arbatos ekstrakto kapsules, kiti – kapsules su placebu.

Po metų 9 proc. pirmosios grupės ir net 30 proc. antrosios grupės vyrų nustatytas prostatos vėžio progresas. Kitos vėžio rūšys, kurių eigai arbata (šiuo atveju juodoji) gali turėti reikšmingos įtakos, yra krūtinės, virškinamojo trakto, plaučių ir odos vėžys. Jei šeimoje ar giminėje būta tokių atvejų, rekomenduojama arbatos gerti gana dažnai.

Daktaro Claudio Ferri iš Italijos atliktas tyrimas įrodė, jog juodoji arbata netgi švelniai mažina kraujospūdį, nors iki šiol manyta visiškai kitaip. Be to, neutralizuojamas riebaus maisto neigiamas poveikis kraujagyslėms. Tam, kad pagerintume kraujagyslių funkciją ir padėtume savo organizmui sureguliuoti kraujo spaudimą, užtenka bent vieno puodelio arbatos kasdien.

Trečiasis faktas, kuris seniau buvo minimas gana retai – arbata gerina kaulinio audinio būklę, ypač pačioje osteoporozės pradžioje. Nuolatinis šio gėrimo vartojimas sumažina kaulų lūžių riziką 30 proc. vyrų ir moterų, sulaukusių daugiau nei 50 metų.

Kadangi polifenoliai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, sveika gerti arbatą ir kenčiantiems nuo artrito.

Jei neturite nuotaikos, skundžiatės koncentracijos stoka, negalite susikaupti, arbata vėlgi puikiai jums pasitarnaus. 2-3 ne per stiprios arbatos puodeliai per 90 minučių gerina dėmesio sutelkimą, suteikia žvalumo ir nuotaikos, kelia darbingumą.

Įdomybės

Ilgą laiką diskutuota, ar juodoji ir žalioji arbata dėl skirtingos gamybos technologijos, fermentavimo yra vienodai naudinga. Juodoji arbata kuriam laikui buvo nustumta nuošalėn ir išryškinamos žaliosios arbatos antioksidacinės savybės. O tiesa tokia – jos abi vienodai sveikos ir naudingos. Mat juodojoje arbatoje gausu teaflavinų, kurių antioksidacinis aktyvumas lygiai toks pat, kaip epigalokatechinų. Epigalokatechinai vyrauja žaliojoje arbatoje.

Juodojoje arbatoje polifenolių yra 8 kartus daugiau nei raudonuose vaisiuose ar daržovėse.

Kuo ilgiau arbatą plikome, tuo daugiau polifenolių išsiskiria. Žinoma, tokia arbata bus kartesnė.

Arbatos rūšis priklauso nuo jos apdorojimo proceso. Su šiuolaikinėmis technologijomis, apdorojant žaliavą, antioksidantai nepasišalina. Tad visos arbatos ir arbatmedžio rūšys turi panašų kiekį antioksidantų ir pasižymi labai panašiu antioksidaciniu aktyvumu.

Produktų testavimo organizacija (JAV) ištyrė 15 arbatos iš pakelių rūšių ir įsitikino, kad kokybiška arbata pakeliuose tokia pat naudinga ir turi tiek pat antioksidantų, kiek ir nefasuota arbata. O ir gerokai patogiau. Arbatos pakelį po 5-10 minučių rekomenduojama kelis kartus pamirkyti – taip antioksidantų išsiskirs dar daugiau.

Vasarą itin mėgstamos šaltosios arbatos buteliuose taip pat turi antioksidantų. Jų gauname tik šiek tiek mažiau nei gerdami plikomą arbatą. Visgi verta atkreipti dėmesį, ar šaltos arbatos pakuotėje nėra per daug cukraus.

Puodelį arbatos vakare, priešingai nei kavos, išgerti galima. Dėl polifenolių gėrimas pašalins nuovargį, sumažins streso hormono kortizolio išsiskyrimą, atpalaiduos, nuteiks poilsiui.

Polifenolis katechinas pasižymi bakterijas ir virusus naikinančiomis savybėmis, todėl puikiai tinka arbatą, kaip pagalbinę priemonę, gurkšnoti, kai skauda gerklę, kai peršalote ir sloguojate. Be to, gausite daugiau organizmui ligos metu taip reikalingų skysčių.

Atvėsusia arbata galima praskalauti burną ir dantenas. Skalavimas arbata – puiki prevencijos priemonė nuo dantų apnašų. Tinka ir po valgio, kai po ranka neturite dantų šepetėlio ar kramtomosios gumos.

Žaliojoje arbatoje gausiausia taninų – medžiagų, kurios gali sumažinti geležies ir folio rūgšties absorbciją. Todėl žaliosios arbatos nerekomenduojama gerti nėščiosioms ar planuojančioms pastoti, mat tokiu metu geležies ir folio rūgšties poreikis organizme padidėja.

Dvi išsamios studijos suteikia vilčių ir tiems, kurie ilgai ar nesėkmingai bando išsigydyti aknę. Išoriškai naudojamas epigalokatechinas iš arbatos sumažina sebumo išsiskyrimą, vietinius uždegiminius procesus, stabdo bakterijų augimą ant į aknę linkusios odos. Išmėginkite šiltą žaliosios arbatos kompresą – ne tik atversite ir išvalysite poras, bet ir prislopinsite uždegiminius procesus, spuogelių formavimąsi.

Jei vargina dažnas šlapinimasis išgėrus arbatos (o ką jau kalbėti apie kelis puodelius), galite išmėginti arbatos ekstraktą kapsulėmis arba kokia kitokia forma. Tokiu būdų gausite koncentruotą veikliųjų arbatos biomedžiagų kiekį ir nereikės dažnai varstyti tualeto durų.

Šaltiniai
Kanwar J, et al (2012) Recent advances on tea polyphenols. Front Biosci (Elite Ed). 1;4:111-31.
Maki KC et al (2009) Green Tea Catechin Consumption Enhances Exercise-Induced Abdominal Fat Loss in Overweight and Obese Adults Journal of Nutrition 139: 264–270
http://www.medicalnewstoday.com/articles/268509.php