Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pirmieji europiečiai, 1492 m. pamatę kukurūzus Kubos saloje, buvo Kolumbo jūrininkai.
Iš kukurūzų stiebų indėnai statydavosi trobeles ir tverdavo tvoras, o išlukštentas burbuoles naudojo kamščiams.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
Kukurūzai Ajurvedoje
Ajurvedoje kukurūzai priskiriami aistrą (radža) skatinančiam maistui, kuris sužadina agresiją ir didina fizinę jėgą, nervingumą ir valdžios troškimą.
Tačiau kukurūzai mažina kapcha došą (tinka norintiems suliesėti).
Ajurveda kukurūzų košę pataria derinti su pienu. Puikiai tinka su riebalais, žalumynais ir visomis daržovėmis. Vartoti geriau pietų metu, o tie, kurie nori suliesėti – vakare.
Sveikatinančios savybės
Kukurūzas – vertinga daržovė, nes juose yra angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų A ir C, taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies. Tai puikus seleno šaltinis. Be to, termiškai apdorojama ši daržovė daug geriau išsaugo vitaminus nei, pavyzdžiui, pupelės ar žirniai.
Kukurūzai liaudies medicinoje vartojami nevaisingumui, sumažėjusiai lytinei potencijai, viduriavimui, dizenterijai, pabrinkimams gydyti, taip pat esant skausmingoms menstruacijoms, bendram organizmo išsekimui, prasidėjus klimaksui. Kukurūzai stabdo rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.
Kukurūzai mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje sergantiesiems cukriniu diabetu.
Vaistinė žaliava – purkos
Kukurūzų vaistinė žaliava- viršutinės piestelių dalys – purkos. Tai plokšti, ilgi (iki 20 cm), apie 0,1 mm skersmens, susivėlę, geltoni ar auksiniai rusvos spalvos siūlai, be kvapo ir skonio. Purkos renkamos pieninės vaškinės brandos fazės (rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais). Nuskynus burbuoles, išlukštenami grūdai ir purkos ant popieriaus ar audinio šiltu oru džiovinamos pavėsyje, paskleidus 1-2 cm storio sluoksniu, arba apšildomoje džiovykloje iki 40°C temperatūroje.
Žaliava laikoma sandariuose induose sausoje, tamsioje vietoje.
Purkose randama askorbo ir pantoteno rūgščių, karotinoidų, saponinų, dervų, kalio druskų, karčiųjų glikozidų, raugų ir į juos panašių medžiagų, riebalinio aliejaus, eterinio aliejaus. Kukurūzų sėklų pagrindinė sudedamoji dalis – krakmolas, be jo yra karotinoidų, vitaminų B1, B2, B6, pantoteno rūgšties, biotino, riebalinio aliejaus, flavonoidų. Riebaliniame aliejuje didelis kiekis linolio rūgšties.
Kukurūzų purkos skatina tulžies išsiskyrimą, todėl jomis liaudies medicinoje gydomi cholicistitai, cholangitai, hepatitai, ypač sutrikus tulžies išsiskyrimo procesui. Jos vartojamos ir kaip kraujavimus stabdanti, šlapimo varomoji priemonė (sergant inkstų, šlapimo pūslės akmenlige), taip pat esant įvairios kilmės pabrinkimams (sutrikus skysčių ir druskų apykaitai). Mažina apetitą ir tinka liesėjimo dietoms.
Nuovirui imama 10 g smulkintų purkų. Jas reikia užpilti 1,5 stiklinės vandens. Antpilui 10 g smulkintų purkų užpilti stikline vandens. Tiek atvėsinto antpilo, tiek nuoviro geriama po 1-3 šaukštus kas 3-4 valandas.
Kukurūzai maistui
Keptus kukurūzų grūdus galima maišyti su medumi ir valgyti sergant įvairiomis virškinamojo trakto ligomis.
Kukurūzų aliejus vartojamas nuo aterosklerozės.
Kukurūzai vartojami dietiniam maitinimui.
Skanios ir maistingos virtos kukurūzų burbuolės. Iš kukurūzų miltų verdama košė, kepami apkepai, paplotėliai. Kukurūzų grūdai konservuojami.
Stiebus ir lapus galima naudoti rauginimui.
Kukurūzų virimo laikas priklauso nuo rūšies ir burbuolės „amžiaus“. Jeigu kukurūzai labai jauni, tuomet virti burbuoles reikia 15 minučių. Senus kukurūzus teks virti apie 2 valandas.
Kukurūzai dedami į verdantį nesūdytą vandenį. Virdami sūriame vandenyje jie sukietėja. Išvirtas burbuoles nusausinkite, patiekite truputį pašildytoje lėkštėje. Prieš tai nepamirškite pasūdyti. Kukurūzų burbuoles skanu valgyti su sviestu.
Pūstiems spragėsiams gaminti tinka tik „Zea mays everta“ kukurūzų rūšis. Įkaitintas grūdas sprogsta todėl, kad jame yra lašelis vandens, kuris garuodamas išpučia apvalkalą. Ir iš saujos grūdų išeina didelis puodelis spragėsių.
Virtos kukurūzų burbuolės su sviestu
6 kukurūzų burbuolės, šaukštas sviesto, druskos.
Pieninės brandos kukurūzų burbuoles išvirti pasūdytame vandenyje. Prieš tiekiant į stalą jas sudėti į dubenį ir aptepti sviestu arba sviestą, supjaustytą gabaliukais, paduoti atskirai lėkštėje. Jaunas kukurūzų burbuoles reikia virti su jas gaubiančiais lapais, kuriuos nuimti kukurūzus tiekiant į stalą.
Saldūs kukurūzai (Khir)
6 asmenims:
1 žiupsnelis šafrano,
1 šaukštas pieno,
1/2 stiklinė ghi,
1 stiklinė kukurūzų,
8 stiklinės pieno,
1 kupinas šaukštas nuluptų ir maltų migdolų,
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono,
1 stiklinė rudojo cukraus.
Užmerkite šafraną šaukšte pieno 10 minučių.
Puode įkaitiname ghi, supilame kukurūzų kruopas ir maišydami kepiname, kol paskrus ir pasklis aromatas.
Maišydami pilame pieną ir išbrinkusį šafraną.
Sudedame maltus riešutus, kardamoną ir cukrų.
Be perstojo maišydami užviriname.
Kuomet sutirštėja – patiekiame karštą.
Vengti kukurūzų patartina tiems, kam padidėjęs kraujo krešėjimas ir yra polinkis trombozėms. Nepatartina kukurūzų vartoti esant sumažėjusiam apetitui, dvylikapirštės ir skrandžio opoms.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
