Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas, dideli reikalavimai darbe ir informacijos perteklius dažnai tampa ilgalaikio streso priežastimi. Ilgainiui organizmas nebesugeba pilnai atsistatyti, o vienas dažniausių to signalų – lėtinis nuovargis. Tai būklė, kuri gali paveikti ne tik kasdienę savijautą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę, darbingumą bei emocinę pusiausvyrą.
Kas yra lėtinis nuovargis?
Lėtinis nuovargis – tai ilgą laiką trunkantis fizinis ir emocinis išsekimas, kuris nepraeina net ir po poilsio ar miego. Žmogus gali jausti nuolatinę energijos stoką, sumažėjusią koncentraciją, atminties sutrikimus, motyvacijos trūkumą. Skirtingai nei įprastas nuovargis po įtemptos dienos, ši būklė gali tęstis kelis mėnesius ir reikšmingai trikdyti kasdienę veiklą.
Dažnai lėtinis nuovargis nėra atskira liga, o signalas, kad organizmas ilgą laiką veikia padidėjusios įtampos sąlygomis ir negauna pakankamai galimybių atsistatyti.
Kaip stresas veikia organizmą?
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar pavojų. Tokiose situacijose suaktyvėja vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu organizmas mobilizuoja energiją ir pasiruošia veikti. Tačiau problema kyla tuomet, kai stresas tampa nuolatinis.
Ilgalaikis stresas veikia nervų sistemą, trikdo miegą, silpnina imunitetą, gali lemti hormonų disbalansą. Organizmas pradeda veikti tarsi nuolat būtų pavojaus būsenoje, todėl jam tampa sunku grįžti į ramybės režimą ir atkurti energijos atsargas.
Streso hormonai: kas vyksta organizme?
Streso metu į kraują išsiskiria keli pagrindiniai hormonai:
Adrenalinas – didina širdies ritmą, kraujospūdį, paruošia organizmą greitai reakcijai.
Noradrenalinas – stiprina budrumą, dėmesį, reakcijos greitį.
Kortizolis – padeda palaikyti energijos lygį, didina gliukozės kiekį kraujyje, kad organizmas galėtų susidoroti su stresine situacija.
Trumpalaikio streso metu šie hormonai yra naudingi, tačiau ilgą laiką padidėjęs jų kiekis pradeda sekinti organizmą ir tampa viena pagrindinių lėtinio nuovargio priežasčių.
Ar streso hormonai greitai pasišalina iš organizmo?
Streso hormonai kraujyje nesuyra akimirksniu, net jei stresinė situacija jau pasibaigė.
Adrenalino ir noradrenalino poveikis dažniausiai sumažėja per kelias minutes ar iki valandos, jei stresas buvo trumpalaikis.
Kortizolis organizme išlieka gerokai ilgiau – jo padidėjęs lygis gali išlikti kelias valandas, o po ilgalaikio ar pasikartojančio streso – net kelias dienas.
Pagrindiniai lėtinio streso ir nuovargio požymiai
Lėtinis stresas ir nuovargis dažnai pasireiškia kompleksiškai. Dažniausi simptomai:
nuolatinis nuovargio jausmas;
miego sutrikimai (sunku užmigti, dažnas prabudimas);
dirglumas, nerimas, emocinis išsekimas;
galvos ar raumenų skausmai;
sumažėjęs darbingumas, dėmesio koncentracija;
apatija ir motyvacijos stoka.
Papildai, galintys padėti atsistatyti esant lėtiniam nuovargiui ir stresui
Be gyvenimo būdo korekcijų, tam tikrais atvejais organizmo atsistatymą gali palaikyti ir maisto papildai, ypač jei patiriamas ilgalaikis stresas ar nustatomas tam tikrų medžiagų trūkumas. Svarbu pabrėžti, kad papildai nėra greitas sprendimas, tačiau jie gali būti naudinga kompleksinio požiūrio dalis.
Magnis
Magnis yra vienas svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis dalyvauja raumenų atsipalaidavimo, nervinių impulsų perdavimo ir miego reguliavimo procesuose. Ilgalaikis stresas gali didinti magnio poreikį, o jo trūkumas siejamas su dirglumu, nuovargiu ir miego sutrikimais.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12 ir B5) svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemos funkcijai. Jie padeda organizmui efektyviau paversti maistą energija ir palaikyti normalią psichologinę būklę. Ilgalaikis stresas gali didinti šių vitaminų suvartojimą organizme.
Vitaminas C
Vitaminas C dalyvauja antinksčių veikloje ir streso hormonų apykaitoje. Jis taip pat veikia kaip antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris dažnai padidėja esant nuolatinei įtampai.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys svarbios smegenų ir nervų sistemos funkcijai. Tyrimai rodo, kad jos gali padėti palaikyti emocinę pusiausvyrą ir sumažinti su stresu susijusį uždegiminį atsaką organizme.
Adaptogeniniai augalai
Adaptogenai – tai augalinės kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso. Dažniausiai minimi:
rodiolė (Rhodiola rosea), siejama su nuovargio mažinimu ir darbingumo palaikymu;
ašvaganda, tradiciškai naudojama streso ir įtampos mažinimui;
šventasis bazilikas (tulsi), siejamas su psichoemocinės pusiausvyros palaikymu.
Šių augalų poveikis dažniausiai pasireiškia vartojant juos kelias savaites, o ne iš karto.
Kada verta pasitarti su specialistu?
Jei lėtinis nuovargis tęsiasi ilgą laiką, stiprėja arba yra lydimas kitų simptomų, prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tai padeda pasirinkti tinkamiausius sprendimus ir išvengti nereikalingo ar netinkamo vartojimo.
Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Padėk sau
Skaityti daugiau
