Ankstukas arba neišnešiotas kūdikis – tai anksčiau nei planuota į pasaulį atkeliavęs mažylis, kurio svoris kartais gali siekti vos 500 gramų. Paprastai ankstuku vadinamas naujagimis gimsta tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Anksčiau nei planuota pasaulį išvydusio kūdikio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, todėl pirmąsias savo gyvenimo savaites ar net mėnesius mažyliui neretai tenka praleisti ligoninėje. Nuo kitų naujagimių ankstukai skiriasi itin plona odele, nestabilia kūno temperatūra, mažu kūno svoriu, neritmišku kvėpavimu ir nesusiformavusiais rijimo bei čiulpimo refleksais.
Kaip skaičiuojamas ankstuko amžius?
Ankstuko amžius yra skirstomas į du tipus – biologinį ir koreguotą. Koreguotas amžius – tai amžius, kurio būtų naujagimis, jeigu būtų gimęs laiku. Jis apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, o jis gimė 3 mėnesiais anksčiau nei planuota, koreguotas kūdikio amžius bus 2 mėnesiai. Koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas, kai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius (dažniausiai tai įvyksta per pirmuosius dvejus metus).
Mamos pieno svarba ankstukui
Ankstukams mamos pienas yra gyvybiškai svarbus ir padeda greičiau užaugti. Pagimdžiusios mamos krūtys gamina priešlaikinį pieną, kuris yra specialiai pritaikytas jos anksčiau nei planuota gimusiam kūdikiui maitinti. Šiame piene yra daugiau baltymų, jis turi antiinfekcinių savybių. Jeigu kūdikis gimė iki 30–32 savaičių, jis dar negali žįsti pats, todėl turi būti maitinamas per zondą. Vis dėlto bet koks motinos pieno kiekis mažyliui be galo naudingas.
Kas yra kengūravimas?
Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus tampa „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kojinėmis ir kepure) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas ne tik padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, bet ir leidžia mažyliui nurimti, užmigti, pagerina laktaciją.
Ankstuko grįžimas namo
Kūdikiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34–35 savaičių, dažniausiai galima vykti namo. Ankstuko būklė stabilizuojasi, kuomet gulėdamas atviroje lovelėje mažylis gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą bent 24–48 valandas, savarankiškai kvėpuoti, žįsti arba gerti pieną iš buteliuko, taip pat nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas.
Grįžus namo, gali prireikti dažnesnių vizitų pas gydytojus, papildomų tyrimų ar aiškesnės dienos rutinos. Tėveliai po truputį mokosi atpažinti kūdikio siunčiamus signalus ir suprasti, kada reikia kreiptis pagalbos. Kadangi ankstukai yra imlūs infekcijoms, nerekomenduojama skubėti jų supažindinti su artimaisiais. Lankytojus paprastai patariama priimti praėjus maždaug 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės.
Tėvų emocinė sveikata
Anksčiau nei planuota gimęs kūdikis dažniausiai atveria nelengvą emocijų kelią šeimos nariams. Palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės neretai keičia nerimas dėl ankstuko sveikatos. Tėveliams svarbu neignoruoti savo emocijų ir nebijoti kreiptis pagalbos. Mūsų šalyje yra daug iniciatyvų, kurios stengiasi padėti ir kuo labiau palengvinti tiek ankstukų, tiek jų šeimų kasdienybę. Pavyzdžiui, „Ankstukai“ neišnešiotų kūdikių paramos organizacija siūlo kreiptis į Ankstukų pagalbos liniją, veikiančią visą parą. Tai galima padaryti numeriu 061203800 arba el. paštu: ankstukulinija@gmail.com.
Padėk sau
Skaityti daugiau
