Po atostogų sugrįžtanti įtampa: specialistė paaiškino, kodėl nerimas prabyla per kūno pojūčius

Pasibaigusios vasaros atostogos ir sugrįžimas į kasdienį ritmą neretai reiškia ne tik naujus planus ar darbus, bet ir padidėjusią įtampą. Išaugusios atsakomybės bei pasikeitęs gyvenimo tempas rudenį gali tapti rimtu emociniu išbandymu, išprovokuojančiu nerimo priepuolius ar net panikos atakas. Specialistai pabrėžia, kad ši būsena pasireiškia ne tik vidine įtampa – kartu juntami itin ryškūs fiziniai pojūčiai dažnai priverčia rimtai sunerimti dėl savo sveikatos.

Klaidinantys organizmo signalai: kodėl pagalbos ieškoma ne ten?

Panikos ataka – tai staigus intensyvios baimės priepuolis, kurį lydi ne tik stiprūs emociniai išgyvenimai, bet ir ryškūs fiziniai simptomai. Žmogus gali jausti, kad praranda savikontrolę, atsiranda atsiribojimo nuo savęs ar aplinkos pojūtis, stipriai plaka širdis, trūksta oro, skauda krūtinę, dreba kūnas ar tirpsta galūnės. Nors šie pojūčiai gali būti labai stiprūs ir gąsdinantys, dažnai jie nėra susiję su realiu pavojumi.

„Vilnelės klinikų“ gydomojo masažo specialistė Laima Bloznelienė pastebi, kad būtent fiziniai pojūčiai žmones išgąsdina labiausiai. „Žmogus bijo, kad galimai patiria infarktą, insultą, taip pat kyla uždusimo baimė, todėl neretai ištikus panikos priepuoliui pagalbos kreipiamasi į skubios pagalbos skyrių ar registruojamasi pas kardiologus bei neurologus. Dažnu atveju šiems specialistams neradus prastos savijautos priežasčių, pacientai nukreipiami konsultacijoms pas psichinės sveikatos priežiūros specialistus“, – pasakoja specialistė.

Nors baimė yra natūrali organizmo reakcija į nerimą keliančius gyvenimiškus įvykius, ir vienkartinį priepuolį gali patirti kiekvienas, L. Bloznelienė pabrėžia, kad dažni ir nuolat pasikartojantys epizodai tampa signalu apie nerimo sutrikimą, kurį būtina gydyti.

Ne tik emocijos: kas išprovokuoja organizmo „aliarmą“?

Tikslios panikos atakų priežastys iki šiol nėra žinomos, tačiau specialistai jas linkę sieti su genetiniu polinkiu arba cheminiu disbalansu smegenyse. Visgi intensyvų nerimo epizodą dažniausiai išprovokuoja įvairūs išoriniai veiksniai bei kasdieniai įpročiai: ilgalaikis stresas, poilsio trūkumas, mitybos režimo sutrikimai ar piktnaudžiavimas kofeinu bei nikotinu. Įtakos gali turėti ir fizinis pasyvumas arba, priešingai, pernelyg didelis organizmo pervargimas.

L. Bloznelienė atkreipia dėmesį, kad be šių priežasčių, itin svarbų vaidmenį vaidina ir struktūriniai kūno pokyčiai, apie kuriuos dažnai net neįtariame. „Įtempti ar spazmuoti raumenys, netaisyklinga laikysena bei dėl įtampos nepaslankūs šonkauliai tiesiogiai veikia mūsų kvėpavimo funkciją. Kai diafragma yra užblokuota, pasikeičia kvėpavimo biomechanika, o tai turi tiesioginės įtakos visai vegetacinei nervų sistemai“, – aiškina specialistė.

Vegetacinė nervų sistema padeda organizmui sklandžiai persijungti iš pavojaus būsenos į poilsio režimą, todėl labai svarbu, kad ši pusiausvyra nebūtų sutrikdyta. Kai dėl nuolatinės raumenų ir kitų jungiamųjų audinių įtampos bei neteisingo (paviršutiniško) kvėpavimo ši sistema išsibalansuoja, organizmui tampa sunkiau sugrįžti į ramybės būseną, todėl kūnas gali pradėti siųsti pavojaus signalus net ir tada, kai realios grėsmės nėra.

Masažo terapija – pagalba kovoje su nerimu

Pagrindinis ryšys tarp smegenų ir vidaus organų yra klajoklinis nervas. Tai viena svarbiausių vegetacinės nervų sistemos dalių, jungianti smegenis su širdimi, plaučiais bei virškinimo traktu. Todėl klajoklio ar diafragmalinio nervo kompresija ir gali būti viena iš priežasčių, kodėl pasireiškia stiprūs, nemalonūs fiziniai simptomai, nors gydytojai neranda jokių konkrečių sveikatos sutrikimų.

Kadangi klajoklinis nervas praeina pro kaklo, žandikaulio, krūtinės ląstos raumenis bei diafragmą, šiose zonose susidariusi įtampa neretai trikdo jo veiklą. Tuomet į centrinę nervų sistemą perduodami klaidingi signalai, sutrinka mūsų simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema.
Simpatinė nervų sistema ruošia kūną veiksmui ir stresui – „kovok arba bėk“, o parasimpatinė – padeda kūnui ilsėtis ir atgauti jėgas – „ilsėkis ir virškink“, todėl, kai mūsų kūnas praktiškai nuolat gyvena „kovok arba bėk režimu“ ir negali atsipalaiduoti, tai ir pasireiškia pykinimu, pilvo pūtimu, dažnu širdies plakimu ar nuolatinio „gumulo“ pojūčio gerklėje. Užblokuota diafragma, spazmuoti šonkaulių raumenys trukdo pilnavertiškai ir teisingai kvėpuoti.

„Specialios masažo  technikos gali padėti atpalaiduoti šiuos raumenis ir atlaisvinti diafragmą. Tai leidžia pagerinti kvėpavimo funkciją bei normalizuoti klajoklinio nervo veiklą. Įtampai nuslūgus, centrinė nervų sistema lengviau sugrįžta į ramybės būseną“, – sako gydomojo masažo specialistė.

Be masažo terapijos, kovojant su nerimu, didelę reikšmę turi ir sistemingas judėjimas. Pasak L. Bloznelienės, fizinis aktyvumas padeda palaikyti nervų sistemos pusiausvyrą ir neleidžia kūnui vėl grįžti į užsitęsusio streso būseną. „Svarbu suprasti, kad mūsų kūnas ir emocijos yra vientisa sistema, todėl skirdami dėmesio fizinės įtampos mažinimui, galime padėti sau susigrąžinti ir vidinę ramybę“, – teigia specialistė.