Pristatome tyrimo apie savęs žalojimo prevenciją mokyklose įžvalgas

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras apžvelgė 2024 m. Kembridžo universiteto Psichiatrijos departamento pristatytą tyrimą „Kaip mokyklos gali reaguoti į mokinių savęs žalojimą: kokybinis tyrimas su jaunimu ir mokyklos darbuotojais“. Šio tyrimo įžvalgos gali padėti tobulinti savęs žalojimo prevencijos veiklas mokyklose.

Tyrimas buvo atliktas Anglijoje, jame dalyvavo jaunuoliai nuo 14 iki 21 metų (apklausti asmenys, kurie save žalojosi arba buvo teikę pagalbą kitam save žalojančiam asmeniui) ir mokyklų personalas (mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti specialistai). Tyrimas atkreipia dėmesį į mokyklos specialistų mokymų vykdymo, pagalbos sistemos mokykloje ir pozityvių santykių su mokiniais svarbą.

Svarbūs tyrimo pastebėjimai, kaip galima patobulinti savęs žalojimo prevenciją mokyklose

Žinių ir mokymų svarba

Tyrime akcentuojama, kad siekiant efektyvios pagalbos mokiniams, svarbu organizuoti mokymus mokyklos personalui, kurie turėtų apimti:

• scenarijų pagrindu grįstus mokymus (praktinių situacijų analizė ir diskusijos, pvz., kai mokinys atskleidžia savęs žalojimą arba pastebimi savęs žalojimo požymiai);
• empatiškos komunikacijos mokymus (kaip tinkamai kalbėti, balso tonas ir pan.);
• savęs žalojimo požymių atpažinimą.

Taip pat pabrėžiama, kad mokytojų pirminė reakcija, kai mokinys pasako, jog save žaloja, gali turėti įtakos, pvz., tyrime nurodoma, kad netinkama reakcija gali sustiprinti jausmą, jog apie tai nėra saugu kalbėti. Netinkama reakcija tyrime įvardijama kaip panika, pyktis, pasibjaurėjimas, taikomos griežtos priemonės (pvz., iš karto informuojami tėvai), kai specialistas tik išklauso, bet nesiūlo pagalbos, kaltina ir pan.

Tyrime pastebėta, kad mokiniams gali trūkti informacijos apie savęs žalojimo prevenciją, todėl svarbu informuoti mokinius apie tai:

• kas yra savęs žalojimas ir dėl kol jis vyksta;
• kur ieškoti pagalbos, į ką kreiptis mokykloje ir už jos ribų;
• kaip padėti artimajam, kuris save žaloja.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokiniams pateiktas aprašytas paramos gavimo procesas padeda jaustis drąsiau kreiptis pagalbos. Taip pat įgyvendinant savęs žalojimo prevenciją mokykloje, galima inicijuoti seminarus ar diskusijas šia tema, siekiant mažinti stigmą ir skatinti mokinių ir mokytojų empatiją.

Nustatyti aiškūs veiksmai, kaip mokyklos specialistai reaguoja teikiant pagalbą

Aiškiai išdėstyta ir mokyklos personalui prieinama ir žinoma pagalbos seka gali padėti specialistams tinkamai reaguoti į savižalos atvejus ir paskatinti mokinius kreiptis pagalbos. Svarbu, kad ši tvarka būtų reguliariai peržiūrima, tobulinama, apie ją primenama darbuotojams. Tyrime pabrėžiama, jog svarbu, kad mokyklos savęs žalojimo politika būtų pritaikyta individualiems atvejams ir suteiktų darbuotojams lankstumo teikti individualizuotą pagalbą, atitinkančią kiekvieno mokinio poreikius.

Apibendrinant tyrimo įžvalgas, į savęs žalojimo reagavimo planą būtų galima įtraukti šiuos veiksnius:

• Pirma reakcija – empatija ir pasitikėjimą skatinantis pokalbis. Plane gali būti nurodoma, kaip pradėti pokalbį, pasirinkus tinkamą laiką (kad specialistas neturėtų tuo metu kitų įsipareigojimų), vieta (daug lengviau kalbėtis, kai žmogus būna pažįstamoje aplinkoje), veikla (kartais lengviau kalbėtis užsiimant bendra veikla). Tyrime mokyklos specialistai pažymėjo, kad būtų itin naudinga išmokti tinkamų išsireiškimų, terminologijos ir tono, siekiant užtikrinti palaikančią ir konstruktyvią reakciją.
• Aprašyti tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į skirtingas situacijas.
• Numatyti, kaip šiuos veiksmus pristatyti mokiniui.
• Pozityvių santykių reikšmė: Tyrimas atskleidė, kad pozityvūs mokytojų ir mokinių santykiai – itin svarbus veiksnys, galintis paskatinti mokinius kreiptis pagalbos. Tyrime dalyvavę mokiniai pabrėžė, kad jie linkę kreiptis pagalbos į tuos mokytojus, su kuriais užmegzti geri santykiai, jie empatiški, ramiai reaguoja ir turi gebėjimą įsiklausyti, kas padeda mokiniams jaustis saugiai, dalijantis savo sunkumais.

Savęs žalojimo prevencija mokyklose

Paauglystėje savęs žalojimas – itin paplitęs, o mokyklos – svarbi vieta, kurioje jaunimas sulaukia pagalbos. Savižala – tai sąmoningas elgesys ir veiksmai, kuriais asmuo tyčia kenkia arba siekia pakenkti savo kūnui ir sveikatai arba siekia sukelti pavojų savo gyvybei. Nors šio elgesio tikslas dažniausiai nėra savižudybė, savižala yra savižudybės riziką didinantis veiksnys, keliantis grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tyrimai rodo, kad savižala ypač dažnai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.

Savižalos priežastys ir pasekmės

Savižalos priežastys yra daugialypės, t. y. žmogus gali žalotis dėl nepakeliamo emocinio skausmo, siekdamas sumažinti liūdesį, kaltę, pyktį, tuštumos jausmą, nerimą, paniką ir pan. Savižala gali sukelti rimtų fizinių, emocinių ir socialinių pasekmių:

• emocinį atsiribojimą: žmonės linkę slėpti savižalą, jaučia gėdą ar baimę, kad jų nesupras. Dėl to jie gali jausti vienišumą, izoliuoti save nuo aplinkinių žmonių;
• pasikartojimo riziką: laikinas palengvėjimas skatina savižalos pasikartojimą;
• fizinę žalą: kyla pavojus rimtai susižeisti, patirti sunkių sveikatos komplikacijų;
• savižudybės riziką: neišmokus adaptyvių emocijų reguliavimo būdų, didėja depresijos, priklausomybių ir savižudybės rizika.

Psichikos sveikatos specialistai pateikia įvairių kitų būdų išgyventi kilusius jausmus ir išspręsti esamus sunkumus, savęs nežalojant:

• Pyktį galima išreikšti įvairia fizine veikla. Pavyzdžiui, bėgiojimas, įvairūs fiziniai pratimai, plėšant, glamžant ar mėtant popierių, laužant šakeles, šaukiant, verkiant ir kt.
• Mintis, kad esi nevertingas, gali padėti sumažinti pokalbis su draugu, susitikimas su svarbiu žmogumi, mėgstamos muzikos klausymas, dienoraščio rašymas, tapymas ar piešimas, savo gerų savybių įvardijimas ir pan.
• Kontrolės jausmą žmogaus gyvenime gali suteikti įvairios veiklos, kurias asmuo gali užbaigti ir padaryti iki galo, pavyzdžiui, suorganizuoti draugų susitikimą, sudėlioti dėlionę, išvalyti kambarį ar sutvarkyti stalčių ir pan.
• Atsiriboti nuo sunkios situacijos gyvenime gali padėti buvimas šalia svarbių žmonių, šalia kurių asmuo jaučiasi gerai. Taip pat gali padėti rankdarbiai, koncentracija į kvėpavimą, grojimas kokiu nors instrumentu ir pan.

Kai noras save žaloti labai stiprus, galima atlikti veiksmus, kurie nukreipia dėmesį, sukeldami kūnui tam tikrą šoko efektą ir padedantys sumažinti emocinę įtampą, nekeliant pavojaus kūnui. Pavyzdžiui, galima trumpam įlįsti į šaltą ar drungną dušą (vengiant ekstremalių temperatūrų), valgyti rūgščią citriną ar kramtyti ledo gabaliukus. Taip pat galima atidėti savęs žalojimą, nustatant trumpus laiko intervalus – pabandyti 15 minučių savęs nežaloti, paskui dar 15 minučių ir taip toliau.

Patarimai teikiant pagalbą artimajam dėl savęs žalojimo

Savęs žalojančių asmenų artimieji taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant asmeniui suteikti pagalbą.

1. Kalbant su žmogumi stengtis būti ramiam, atviram ir sąžiningam, neteisti, nepriimti žmogaus elgesio asmeniškai (jis tai daro ne dėl Jūsų, bet dėl savų motyvų).
2. Pabandyti pamatyti save žalojančio žmogaus situaciją iš jo perspektyvos. Tai gali padėti jį geriau suprasti.
3. Patikinti, kad siekiate palaikyti ir išklausyti žmogų, jei jis norėtų išsikalbėti.
4. Padėti save žalojančiam asmeniui sudaryti planą, ką jam daryti, kai kitą kartą pajaus stiprų norą save žaloti. Tai padės asmeniui jaustis palaikomam, saugiam ir labiau valdančiam savo situaciją.
5. Paskatinti asmenį gauti paramos iš sveikatos priežiūros specialistų, tokių kaip jų bendrosios praktikos gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas (psichologas, psichiatras), ir pasiūlyti vykti į konsultacijas kartu, jei asmuo bijo ar jaučiasi nepatogiai. Taip pat siūlyti kreiptis į emocinės paramos linijas.
6. Nepamiršti pasirūpinti savimi. Pagalba save žalojantiems asmenims gali nualinti, todėl ieškokite palaikymo ir rūpinkitės savo fiziniais bei emociniais poreikiais. Jei jauti, kad tau sunku išbūti su artimojo sunkumu – kreipkis pagalbos (daugiau informacijos apie pagalbos galimybes pateikiama žemiau).

Pagalbos galimybės

www.tuesi.lt – interneto svetainė, skirta savižudybės krizę išgyvenantiems žmonėms, jų artimiesiems ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.

www.pagalbasau.lt – psichikos sveikatos interneto svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą ir prieinamą psichologinę pagalbą.

Į Psichologinių krizių pagalbos centrą www.pkpc.lt nemokamu trumpuoju numeriu 1815 gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, ir asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę. Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą.

Informacija iš:

Image: freepik.com