Pasaulis – didžiulė vaistinė, o pondievs – vyriausiasis vaistininkas. O toj didelėj vaistinėj tarp šimtų vaistų viena rykštelė vasaromis siūbuoja – paprastoji rykštenė (lot. Solidago virgaurea, rus. золотарник обыкновeнный).
Iš pažiūros ne itin išvaizdi, tamsiu kotu, geltonais žiedeliais. Bet vaistas ji didelis ir ypač dabar, tomis permainingomis žiemomis, reikalinga. Po visokias šlapdribas pabraidę, batus permirkę ar kitur įsilindę kojas atšalę tuoj šlapimo pūslę ar inkstus šonuose pajaučiame beturį.
Žinomiausias inkstų gyduolis – dirvinis asiūklis – šiek tiek nuodingas, o štai paprastoji rykštenė ne mažiau veiksminga, užtat neturi jokio šalutinio poveikio, gali gerti ir maži vaikai. Paprastųjų rykštenių arbata yra skani ir aromatinga, gali pakeisti kasdienes arbatas.
Šių augalų preparatai nuo seno buvo vartojami kraujavimui stabdyti, bet dabar dažniau jie dažniausiai vartojami nuo šlapimo sistemos organų ligų, tokių kaip šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimai, šlapimo nelaikymas, ir netgi nuo gana sunkių ligų, pavyzdžiui, inkstų uždegimo, inkstų vėžio.
Rykštenių arbata padeda sergant šlapimo takų infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, šlapimo takų ir inkstų akmenlige.
Be to, rykštenių nuoviru gydomos kirmėlinės ligos. Jose esantys saponinai efektyviai slopina kai kurių grybų augimą ir dauginimąsi, geriausiai – kandidomikozes sukeliančius baltuosius balkšvagrybius, todėl nuoviru skalaujama burnos ertmė, plaunamos kitos grybelių pažeistos gleivinės.
Apie esamas ir nesamas inkstų bėdas galime ir iš savo ausų bei dantų nustatyti – viską juk Dievulis yra sutvarkęs: ausis atkartoja inksto formą. Tad jei ausis - nebe tvirta kriauklele, nukarusiais speneliais, išsikraipiusios, išsaususios ar šiaip susimazgiojusios, tai ir jūsų inkstai tokie patys. O jei dar ir dantys nebeblizga, tai ir inkstai, žinokit, nebeblizgūs, išsausėję.
Žiemą negalima lieknintis, savęs alinti, reikia riebiai valgyti, nebijoti lašinių, spirgų ir kitokių taukų – mūsų inkstai šiltai taukuose turi vartytis. Pavasarį bus kitaip – žiemą šiltai išgyvenus riebalų nebereiks, dygstančius žalėsius pulsim kramsnoti.
Giedrė Bružienė, žolininkė
Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net