Alergijos tyrimas parodė teigiamą rezultatą? Tai dar nereiškia, kad turite alergiją

Alergijos – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų pasaulyje, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių. Tačiau ne visi žino, kad standartiniai alergijos tyrimai ne visada parodo tikrąją situaciją – dalis rezultatų gali būti klaidingai teigiami, o tai lemia nereikalingus apribojimus. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Audra Blažienė pasakoja, kodėl tiksli diagnostika yra esminis žingsnis siekiant efektyviai valdyti alergijas.

Klaidingai teigiami rezultatai – dažnesnė problema nei atrodo

Kaip paaiškina doc., med. gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė A. Blažienė, alergijos diagnostikoje svarbu suprasti skirtumą tarp įsijautrinimo ir alerginės ligos. Įsijautrinimas reiškia, kad organizmas gamina specifinius IgE antikūnus prieš tam tikrą alergeną, tačiau tai nebūtinai sukelia ligos simptomus. Tikra alergija patvirtinama tik tada, kai kontaktas su alergenu sukelia aiškią organizmo reakciją.

„Standartiniai tyrimai matuoja IgE antikūnus prieš visą alergeną, tačiau ne visi šaltinyje esantys baltymai sukelia kliniškai reikšmingas reakcijas. Be to, egzistuoja vadinamosios CCD – kryžmiškai reaguojančios angliavandenilinės determinantės, kurios gali lemti klaidingai teigiamus rezultatus. Tai molekulės, aptinkamos augaluose ir vabzdžiuose, prieš kurias organizmas gali gaminti antikūnus, nors jos nesukelia alergijos simptomų“, – aiškina gydytoja.

CCD nulemti klaidingai teigiami rezultatai gali sudaryti reikšmingą dalį visų teigiamų atsakymų, ypač tiriant įsijautrinimą augaliniams alergenams. Pavyzdžiui, pacientams, alergiškiems žolių žiedadulkėms, standartinis tyrimas prieš kviečius gali parodyti teigiamą rezultatą, nors tikros alergijos kviečiams nėra.

Nereikalingi apribojimai kenkia sveikatai ir piniginei

Anot A. Blažienės, klaidingi tyrimų rezultatai sukelia rimtų pasekmių pacientų kasdieniam gyvenimui. Gavę teigiamą atsakymą, žmonės dažnai pradeda vengti tam tikrų maisto produktų, nors tai nėra būtina.

„Nereikalingas maisto produktų vengimas gali turėti įtakos visavertei mitybai, ypač vaikams. Be to, tai sukelia psichologinį diskomfortą. Yra specialūs dietiniai produktai gali kainuoti brangiau, o pacientai dažnai ilgai ieško atsakymų, lankydamiesi pas skirtingus specialistus ir kartodami tyrimus“, – pastebi „Hila“ gydytoja.

Molekulinė diagnostika - tikslesnė diagnostika

Gydytoja pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina siūlo tikslesnius diagnostikos metodus, kurie padeda išvengti klaidingų rezultatų. Vienas jų – molekulinė (komponentinė) alergijų diagnostika, kuri tiria įsijautrinimą pagrindinėms alergeno dalims, atsakingoms už ligos pasireiškimą.

„Molekulinė diagnostika leidžia nustatyti, kuriam konkrečiam baltymui pacientas yra įsijautrinęs. Tai svarbu, nes skirtingi baltymai turi skirtingas savybes – vieni yra atsparūs karščiui ir gali sukelti sunkias reakcijas, kiti kaitinant praranda alergeniškumą. Žinant tikslų įsijautrinimo profilį, galima pateikti daug tikslesnes rekomendacijas pacientui“, – teigia A. Blažienė.

Lietuvoje prieinami išsamiausi pasaulyje molekuliniai alergijų tyrimai. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliekamu „Allergy Xplorer 3“ tyrimu iš vieno kraujo mėginio galima ištirti 300 alergenų. Jis apima 218 molekulinių alergenų komponentų ir 82 alergenus, o automatinis CCD poveikio blokavimas padeda užtikrinti tikslesnius rezultatus.

Tikslūs rezultatai padeda priimti teisingus sprendimus

„Allergy Xplorer 3“ (ALEX3) tyrimas parodo ne tik ar įsijautrinimas yra, bet ir kiek stipriai organizmas reaguoja į konkretų alergeną.

„Tai ypač naudinga stebint alergijos eigą, pavyzdžiui, vaikams, kurių alergijos profilis gali keistis augant. Matydami kiekybinius pokyčius, galime geriau prognozuoti, ar vaikas išaugs alergiją ir atitinkamai koreguoti rekomendacijas“, – pasakoja A. Blažienė.

Gydytoja taip pat pabrėžia, kad molekulinis tyrimas padeda atpažinti kryžmines alergijas – situacijas, kai panašūs baltymai aptinkami skirtinguose produktuose ar žiedadulkėse. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas beržo žiedadulkėms, gali patirti simptomus valgydamas žalius obuolius, nes juose esantis baltymas yra panašus į beržo alergeną. Žinant šį ryšį, galima suprasti, kad termiškai apdorotus obuolius toks pacientas greičiausiai toleruos be jokių simptomų.

„Tiksli diagnostika yra investicija į paciento gyvenimo kokybę. Ji leidžia išvengti nereikalingų apribojimų, sumažinti nerimą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos bei tolesnio gydymo”, – sako „Hila“ doc., med. gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė A. Blažienė.