Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad specifinių baltymų: beta amiloido ar proteino tau – pakitimai aptinkami maždaug dvidešimt metų prieš pasireiškiant aiškiems Alzheimerio ligos simptomams.
Procesas prasideda anksčiau nei pasireiškia
Radiologiniai ir klinikiniai cerebrospinalinio skysčio (likvoro) tyrimai rodo, kad AB42 (beta amiloido forma, turinti 42 amino rūgštis) kiekis pradeda mažėti 25-eri metai, o jo plokštelės pacientų smegenyse matomos 15 metų iki pasireiškiant simptomams. Ypač tai būdinga pacientams, turintiems šeimyninę Alzheimerio ligos istoriją, – skelbia „New England Journal of Medicine“.
Tyrimai rodo, kad Alzheimerio ligos procesas prasideda žymiai anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai demencijos simptomai.
Prospektyvinės kohortinės studijos, pavadintos DIAN (Dominantly Inherited Alzheimer Network), metu buvo tiriami individai, turintys šeimyninę Alzheimerio ligos istoriją. Jiems buvo nustatytos PSEN1, PSEN2 ir/ar APP genų mutacijos, susijusios su anksti pasireiškiančia autonomine dominantine ligos forma, nors klinikinių simptomų dar nebuvo. Kontrolinę grupę sudarė tiriamieji be nustatytos genų mutacijos.
Studijoje dalyvavo 400 tiriamųjų, kurių vidutinis amžius buvo 39 metai. Buvo vertinamas beta amiloidas AB42, AB40 ir proteinas tau likvore, taip pat atliekamas galvos smegenų skenavimas, naudojant pozitronų emisijos tomografą ir žymenis, leidžiančius nustatyti ir kiekybiškai įvertinti amiloido plokštelių buvimą galvos smegenyse.
Klinikiniai simptomai buvo vertinami standartizuotai nuo 0 iki 18 balų.
Iš 88 tiriamųjų, kuriems buvo nustatytos genų mutacijos, pusė turėjo Alzheimerio ligos simptomų.
Beta amiloido kiekis buvo mažesnis, proteino tau kiekis didesnis lyginant su kontroline grupe. Specifinių baltymų kiekio kitimas buvo nustatytas atitinkamai 15 ir 10 metų iki pirmųjų simptomų. Pasitelkiant kompleksinę diagnostiką, apimančią radiologinius, klinikinius ir laboratorinius tyrimus, pakitimus buvo galima konstatuoti ir anksčiau – 25 metus iki pasireiškiant simptomams.
Beta amiloido plokštelės galvos smegenyse buvo rastos vidutiniškai 15 metų iki pirmųjų simptomų. Priklausomai nuo plokštelių kiekio ir dydžio skyrėsi simptomų išraiškos laipsnis.
Pirmieji klinikiniai simptomai, susiję su kognityvinėmis funkcijomis, pasireiškė 10 metų, o globalus pažintinių funkcijų sutrikimas – 5 metus iki Alzheimerio ligos diagnozės patvirtinimo.
Mokslininkų teigimu, DIAN studija nubrėžė Alzheimerio ligos diagnostikos ir gydymo gaires ištisam dešimtmečiui, tačiau norint patvirtinti gautus duomenis, reikia patikrinti daugiau nei 200 įvairių genų mutacijų, kurios lemia šeimyninę Alzheimerio ligos formą.
Atmintis sutrinka dėl įvairių priežasčių
Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidžiaugė, jog pasaulyje jau atsiranda galimybių Alzheimerio ligą nustatyti kuo anksčiau ir, skyrus gydymą, pristabdyti jos progresavimą. Deja, vaistų, išgydančių ligą, dar nėra sukurta.
Šiuo metu Alzheimerio liga nustatoma pagal simptomus – orientacijos ir atminties sutrikimą, pacientai atlieka psichologinius testus, rodančius, ar tikrai tie sutrikimai yra. Tyrimui patvirtinti atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kurių radiologinis vaizdas parodo kai kuriuos smegenų pakitimus.
„Toliau dar reikia atlikti kai kuriuos biocheminius kraujo tyrimus – ištirti inkstų, kepenų ir skydliaukės funkcijas, nes tokią pat kliniką gali duoti skydliaukės hipofunkcija, kai kurie inkstų ir kepenų pakitimai. Pavyzdžiui, būna, kad ligoniai kreipiasi, manydami, jog serga Alzheimerio liga, tačiau paaiškėja, kad jiems skydliaukės hipofunkcija. Yra buvę, kad atminties sutrikimą sukėlė gerybinis smegenų augliukas – jį išoperavus, atmintis susitvarkė“, - paaiškino A. Lukošaitis.
Atmintis, jo teigimu, gali sutrikti ir dėl tokių priežasčių, kaip nervinis pervargimas, neurozė, kai kurių kitų ligų, įvairių demencijos rūšių, insulto.
„Kai kurie, sulaukę apie 70 metų, sako, kad tai dėl amžiaus. Taip manyti nereikia, juk yra daug solidesnio amžiaus žmonių, kurių atmintis šviesi“, – sakė jis.
Gydytojas ragintų žmones, pastebėjusius, jog jų atmintis ar orientacija sutriko, į gydytoją kreiptis kuo anksčiau, nedelsiant.
Šaltinis
Bateman R, et al „Clinical and biomarker changes in dominantly inherited Alzheimer’s disease N Engl J Med 2012; DOI:10.1056/NEJMoa202753.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
