Daugėjant modernių lėtinių ligų atvejų nebe procentais, o kartais, mokslininkų skiriamas dėmesys vitaminui D išaugo ir tapo vienu iš bene labiausiai nagrinėjamų klausimų, norint išspręsti epideminį lygį siekiantį šio vitamino deficitą ir jo sukeliamus sveikatos sutrikimus.
Vitamino D stygius atsiranda dėl vis mažesnio buvimo lauke, kas tapo miesto gyvenimo stiliaus norma. Pirmą kartą po keturiasdešimties metų vaikams vis dažniau diagnozuojama riketo liga – skausmingas kaulus deformuojantis lėtinis sutrikimas. Iš esmės, vis daugiau mokslinių tyrimų nurodo tiesioginį šio uždaro šiuolaikinio gyvenimo ryšį su vitamino D trūkumu ir augančiu skaičiumi ligų, kurių neegzistavo anksčiau.
Per pastaruosius 10–15 metų mokslinių publikacijų apie vitaminą D reikšmingai padaugėjo, o tai lėmė oficialių institucijų ir medicinos centrų bei atstovų nuomonės pokyčius. Jų pozicija Saulės atžvilgiu pasikeitė nuo „negatyvios“ link labiau pozityvios, rekomenduojančios žmogui gauti ultravioletinių spindulių.
Šiuo metu yra nustatyta apie 15 skirtingų vėžio rūšių, kurios kyla dėl žemo vitamino D kiekio. Vienas iš labiausiai tai pabrėžiančių mokslinių tyrimų yra 2009 metais JAV Kalifornijos medicininių tyrimų centro „Sunlight Nutrition and Health Research Center“ publikuotas mokslinis darbas. Jame atskleidžiama, jog ryškiausias ryšys matomas tarp vitamino D trūkumo ir krūties bei žarnyno vėžio apraiškų. Nepakankamo vitamino D kiekio pasekmė – kelių genų nesugebėjimas atlikti savo funkcijų, kurios itin reikalingos pristabdyti vėžio ląstelių dauginimąsi.
Taip pat moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos vitamino D trūkumo sąsajos su kitomis moderniomis ligomis, kaip depresija, osteoporozė, astma, nutukimas, aukštas kraujospūdis, Alzheimerio liga, diabetas ir kt.
Tiesą sakant, jau dabar nustatyta, jog vitaminas D atsakingas už daugiau nei 900 genų veiklą. Nepakankamas vitamino D kiekis gali tiesiog „atjungti“ gyvybiškai svarbias šių genų funkcijas.
Dauguma mokslininkų sutaria, jog tam tikrų vėžio formų suaktyvėjimas yra pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatas. Vis mažiau gaunant ultravioletinių spindulių, ima stigti vitamino D, ir tokiu būdu naikinamos natūralios organizmo gynybinės funkcijos. Mokslininkai su didele baime teigia, jog gali būti, kad dėl tos pačios priežasties mūsų karta taps liudininkais naujų ligų, kurios kils dėl pernelyg uždaro gyvenimo būdo ir negaunamų ultravioletinių spindulių.
Anksčiau – vos prieš 30 metų – šio tipo vėžiniai susirgimai buvo kur kas retesni pietinėse Europos šalyse nei šiaurinėse. Tačiau pastarųjų kelių dešimtmečių tendencijos rodo, jog pietinės šalys sparčiai vejasi ir greitai pasieks šiaurinių Europos šalių vidurkį. Tai gali būti paaiškinama tuo, jog urbanizacija gerokai padidėjo, ir vis mažiau žmonių dirba laukuose, kur anksčiau gaudavo reikiamą ultravioletinių spindulių kiekį. Tokiu būdu formuojasi epideminis vitamino D deficitas, kurio padarinius matome jau šiandien – daugėja vėžinių susirgimų, atsiranda vis įvairesnių jų rūšių ir vis dažniau jie diagnozuojami jauniems žmonėms.
Mokslininkai rekomenduoja, jog kiekvienas žmogus privalo gauti ultravioletinių spindulių nuolat, ypač žiemą, kai natūraliai mažiau laiko būname gryname ore.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
