Staigus ir aštrus dantų skausmas paragavus karšto ar šalto maisto bei gėrimų pažįstamas daugeliui. Nors dažnai jis nurašomas kaip laikinas nepatogumas, pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Indrės Šulskytės, tai gali būti vienas pirmųjų padidėjusio dantų jautrumo požymių. Ignoruojama ši būklė gali gerokai apkartinti kasdienybę – sukelti diskomfortą valgant, geriant ar net valantis dantis. Vaistininkė paaiškina, kodėl dantys tampa jautrūs, kada tai gali įspėti apie rimtesnes dantų sveikatos problemas ir kaip malšinti šį nemalonų pojūtį.
Vaistininkė I. Šulskytė paaiškina, kad danties vainiką saugo emalis – kiečiausias kūno audinys, po kuriuo slypi porėtas sluoksnis, vadinamas dentinu. Kai emalis nudyla arba atsitraukusios dantenos apnuogina jautrias danties dalis, atsiveria mikroskopiniai dentino kanalėliai. Būtent per juos išoriniai dirgikliai – šaltis, karštis, rūgštus maistas ar net prisilietimas – lengviau pasiekia danties nervą ir sukelia staigų, aštrų skausmą.
Šaltis ir karštis – ne vieninteliai dirgikliai
Vaistininkės teigimu, pagrindinis jautrių dantų simptomas – aštrus, staigus ir trumpalaikis skausmas, kurį sukelia konkretus dirgiklis.
„Nors dažniausiai reaguojama į šaltį, dalis žmonių skausmą jaučia ir nuo karštų, saldžių ar rūgščių produktų. Paprastai skausmas yra trumpas, lokalizuotas ir tęsiasi tol, kol veikia dirgiklis. Tiesa, ne visi pažeisti dantys reaguoja vienodai – skausmo stiprumas priklauso nuo pažeidimo lygio“, – paaiškina I. Šulskytė.
Pasak jos, itin jautrūs dantys gali suskausti ne tik valgant ledus ar geriant karštą gėrimą, bet ir valgant vaisius, saldumynus, net geriant vandenį. Vaistininkė pasakoja, kad iš pacientų ne kartą teko girdėti, kad dantų jautrumas dažniau atsiranda vasaros sezonu, kada vartojame daug šviežių vaisių ir uogų.
„Tokie citrusiniai vaisiai kaip apelsinai, greipfrutai savo sudėtyje turi vitamino C, kuris, vartojant vaisius nesaikingai, gali pažeisti emalį ar dirginti jau atvirus nervus. Daug rūgšties turi ir pomidorai bei jų produktai, rauginti agurkai, vynuogės, ananasai, braškės“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Kasdienių įpročių svarba
Vaistininkė I. Šulskytė priduria, kad prie emalio dilimo, dantenų atsitraukimo nuo danties ir didesnio jautrumo prisideda ir netinkama burnos higiena: per stiprus spaudimas valantis dantis, kieto šepetėlio ar didelio abrazyvumo balinamųjų pastų naudojimas. Emalio eroziją taip pat skatina griežimas dantimis, vadinamas bruksizmu.
Jos teigimu, padidėjęs dantų jautrumas taip pat gali atsirasti po įvairių dantų gydymo, profesionalios higienos ar balinimo procedūrų. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad jeigu procedūra atliekama profesionaliai, ne namų sąlygomis, jautrumas tebūna trumpas diskomfortas. Visgi jeigu eksperimentuojama su savadarbėmis dantų balinimo pastomis, iš tolimų šalių parsisiųstais nesertifikuotais balinimo produktais ar kitos rizikingomis priemonėmis, dantų emalio pokyčiai gali būti ilgalaikiai.
„Tam tikrais atvejais geliantys dantys gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas, pavyzdžiui, dantų ėduonį, nesandarias plombas ar dantenų ligas. Įtariant bent vieną iš šių problemų, svarbu laiku kreiptis į odontologą. Kuo ilgiau delsime taisyti dantis, tuo daugiau su tuo susijusių problemų turėsime ateityje. Negana to, išlaidos dantų ir burnos sveikatai gali būti labai didelės“, – perspėja I. Šulskytė.
Vaistininkė priduria, kad dantų jautrumas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau dažniau su šia problema susiduria vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji periodonto ligomis bei asmenys, kurie dėl netaisyklingo sąkandžio patiria didesnę dantų apkrovą.
Kaip mažinti atsiradusį jautrumą?
Pasak „Camelia“ vaistininkės, atsiradus dantų jautrumui, pirmiausia reikėtų peržiūrėti kasdienius burnos priežiūros įpročius. Rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį, valytis dantis švelniais sukamaisiais judesiais ir rinktis jautriems dantims pritaikytą dantų pastą. Taip pat patariama apriboti rūgščių produktų vartojimą ir po valgio palaukti bent 30 minučių prieš valantis dantis, kad atsistatytų natūralus emalio pH.
Renkantis dantų pastą, I. Šulskytė pataria atkreipti dėmesį į sudėtį, kuri padeda spręsti jautrumo problemą. Pavyzdžiui, fluoro junginiai padeda uždaryti dentino kanalėlius ir taip sustiprinti dantį. Kalio nitratas veiksmingai slopina nervinių impulsų perdavimą danties viduje, taip malšindamas skausmą. Pastos su argininu ir kalcio karbonatu veikia kartu, imituodamos natūralų dentino kanalėlių užsidarymo procesą ir sukurdamos apsauginį sluoksnį. Tuo atveju, jei jautrumą lemia griežimas dantimis, odontologai dažnai rekomenduoja naktines kapas, kurios apsaugo emalį nuo dilimo.
„Esant lengviems simptomams, kasdien naudojant tinkamą dantų pastą, jautrumą galima sumažinti maždaug per dvi savaites. Jei jautrumas nepraeina, stiprėja ar atsiranda be aiškios priežasties, būtina kreiptis į odontologą. Gydytojas nustatys tikslią priežastį ir pritaikys tinkamiausią gydymą“, – teigia vaistininkė.
Ji apibendrina, kad užsitęsęs diskomfortas gali signalizuoti apie progresuojančias problemas, todėl profesionali konsultacija yra būtina norint išvengti rimtesnių pasekmių burnos sveikatai.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. liepos 8 d.
Nuotrauka: asociatyvi nuotrauka Pinterest
Sveikata
Skaityti daugiau
