Dilgčiojimas įvairiose kūno vietose yra dažna patirtis, kurią daugelis žmonių gali patirti bent kartą per gyvenimą. Šis jausmas, kuris dažnai apibūdinamas kaip adatėlių dūriai arba elektros srovės pojūtis, gali sukelti diskomfortą, bet dažnai jis praeina savaime. Tačiau kai kuriems žmonėms šis simptomas gali tapti nuolatiniu ir kelti susirūpinimą. Straipsnyje aptarsime dilgčiojimo priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus.
Kas yra dilgčiojimas?
Dilgčiojimas – tai jausmas, kuris atsiranda, kai nervų sistema kažkokiu būdu yra paveikta ar sutrikdyta. Šis pojūtis gali būti trumpalaikis arba nuolatinis, gali apimti vieną konkrečią kūno vietą arba plisti po įvairias kūno dalis. Dažniausios vietos, kur žmonės patiria dilgčiojimą, yra rankos, kojos, pirštai, veidas ar kaklas.
Dilgčiojimą gali lydėti įvairūs simptomai, įskaitant tirpimą, silpnumą arba skausmą. Kartais šis pojūtis atsiranda staiga, o kartais pamažu stiprėja. Dilgčiojimas gali būti lengvas ir trumpalaikis, arba toks intensyvus, kad trukdo kasdienei veiklai.
Pagrindinės dilgčiojimo priežastys
Dilgčiojimo priežasčių yra daugybė, ir jos gali svyruoti nuo paprastų ir nekenksmingų iki rimtesnių medicininių būklių. Keletas pagrindinių priežasčių apima:
- Nervų suspaudimas. Viena iš dažniausių dilgčiojimo priežasčių yra nervų suspaudimas. Tai gali atsitikti dėl netaisyklingos kūno padėties, kai ilgą laiką sėdite ar stovite. Pavyzdžiui, „užmigus“ ant rankos gali atsirasti laikinas dilgčiojimas, kurį dažniausiai jaučiame po ilgo sėdėjimo su sukryžiuotomis kojomis ar rankomis.
- Vitaminų trūkumas. Vitaminų, tokių kaip B12, trūkumas gali sukelti nervų pažeidimus, dėl kurių atsiranda dilgčiojimas. B12 vitaminas yra būtinas sveikai nervų sistemai, o jo trūkumas gali sukelti neuropatiją – nervų pažeidimą.
- Cukrinis diabetas. Viena dažniausių lėtinių ligų, sukeliančių dilgčiojimą, yra cukrinis diabetas. Diabetinė neuropatija yra būklė, kai didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus, ypač periferinius nervus, sukeliančius dilgčiojimą rankose ir kojose.
- Karpalo tunelio sindromas. Ši būklė atsiranda, kai nervas riešo srityje yra suspaustas, sukeldamas dilgčiojimą, skausmą ir tirpimą rankose bei pirštuose. Tai dažna būklė tarp žmonių, kurie ilgą laiką naudoja kompiuterinę pelę ar klaviatūrą.
- Autoimuninės ligos. Ligoms, tokioms kaip išsėtinė sklerozė ar Guillain-Barré sindromas, būdingas nervų sistemos pažeidimas, kuris gali sukelti dilgčiojimą. Išsėtinė sklerozė sukelia nervų mielino apvalkalo pažeidimus, todėl signalai tarp smegenų ir kitų kūno dalių gali būti sutrikdyti.
- Infekcijos. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, herpes zoster (juostinė pūslelinė) ar Laimo liga, gali paveikti nervus, sukeldamos dilgčiojimą ar kitus nervinius simptomus.
- Toksinai. Cheminiai poveikiai, tokie kaip apsinuodijimas sunkiųjų metalų (pvz., švino, gyvsidabrio), alkoholio perteklius arba kai kurių vaistų vartojimas, gali pažeisti nervus ir sukelti dilgčiojimą.
Simptomai, lydintys dilgčiojimą
Dilgčiojimas dažnai būna susijęs su kitais simptomais, kurie gali padėti nustatyti pagrindinę priežastį. Tai gali būti:
- Tirpimas. Dažnai kartu su dilgčiojimu atsiranda jausmas, lyg tam tikra kūno dalis būtų „užmigusi“ ar nejautri.
- Skausmas. Kai kuriais atvejais dilgčiojimą gali lydėti skausmas arba diskomfortas.
- Raumenų silpnumas. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti raumenų silpnumas arba sunkumas valdyti tam tikras kūno dalis.
- Padidėjęs jautrumas. Dilgčiojimas gali padidinti tam tikrų kūno vietų jautrumą liesti ar slėgiui.
Šie simptomai gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
Dilgčiojimo diagnozė
Norint tiksliai nustatyti dilgčiojimo priežastį, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks išsamų tyrimą. Diagnozei nustatyti gali prireikti šių tyrimų:
- Kraujo tyrimai. Jie padeda patikrinti, ar nėra vitaminų trūkumo, cukraus kiekio kraujyje problemų ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų.
- Nervų laidumo tyrimai. Šie tyrimai padeda nustatyti, kaip greitai nerviniai impulsai keliauja per nervus, ir gali parodyti, ar nervai yra pažeisti.
- Elektromiografija (EMG). EMG tyrimas matuoja raumenų elektrinį aktyvumą, kuris gali būti sutrikęs dėl nervų pažeidimo.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT gali padėti nustatyti, ar nėra stuburo ar smegenų problemų, kurios gali sukelti dilgčiojimą.
- Odos biopsija. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama odos biopsija, siekiant ištirti nervų galūnėles.
Dilgčiojimo gydymo galimybės
Dilgčiojimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Gydytojas, nustatęs tikslią diagnozę, gali rekomenduoti įvairius gydymo metodus, įskaitant:
- Vaistai. Jei dilgčiojimas susijęs su nervų pažeidimu, gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti nervų dirglumą arba skausmą. Tai gali būti priešuždegiminiai vaistai, antidepresantai ar vaistai nuo epilepsijos, kurie mažina nervų jautrumą.
- Vitaminų papildai. Jei dilgčiojimo priežastis yra vitamino B12 trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti šio vitamino papildus arba injekcijas.
- Kineziterapija. Kineziterapija gali būti naudinga, jei dilgčiojimas yra susijęs su nervų suspaudimu dėl netaisyklingos kūno laikysenos ar raumenų problemų. Specialistai gali padėti išmokti tinkamų pratimų, kurie palengvins nervų spaudimą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai. Sergantiems cukriniu diabetu svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų išvengta nervų pažeidimo. Tai apima tinkamą mitybą, mankštą ir vaistų vartojimą.
- Chirurgija. Retais atvejais, kai nervai yra suspausti (pavyzdžiui, dėl karpalo tunelio sindromo), gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atlaisvinti spaudimą nervams.
Kaip išvengti dilgčiojimo?
Nors ne visada galima išvengti dilgčiojimo, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti jo riziką:
- Sveika mityba. Tinkama mityba, kurioje gausu vitaminų, ypač B grupės vitaminų, gali padėti išvengti nervų pažeidimo.
- Fizinė veikla. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir stiprina nervų sistemą.
- Ergonominės priemonės. Naudojant tinkamus darbo įrankius ir baldus galima išvengti nervų spaudimo, ypač rankose ir riešuose.
- Reguliari sveikatos priežiūra. Laiku nustatyti ir gydyti tokias ligas kaip cukrinis diabetas ar vitaminų trūkumas gali padėti išvengti ilgalaikių nervų pažeidimų.
Nuotrauka: https://unsplash.com/photos/person-in-blue-shirt-showing-left-hand-dNe6TyX_laM
Sveikata
Skaityti daugiau
