HPV virusų epidemiologija dramatiškai keičiasi. Prieš 30 metų dažniausiu moterų genitalijų herpeso sukėlėju buvo laikomas herpeso simplex viruso tipas 2 (HPV-2), o paskutiniųjų tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausias kaltininkas yra HPV-1 virusas.
Užsikrėtę 90 proc. gyventojų
Žinomi du herpeso viruso tipai HPV-1 ir HPV-2. Abu virusai yra labai panašūs, nes priklauso tai pačiai Herpesviridae šeimai ir vadinami paprastaisiais herpeso virusais – herpes simplex. HPV-1 virusas pažeidžia burną, gerklę, veidą, akis, CNS ir perduodamas kontaktiniu būdu. Virusas HPV- 2 susijęs su lyties organų pažeidimais: genitalijų bei išangės herpesu ir dažniausiai plinta lytiniu keliu. Rečiau pasitaiko herpeso landuonis (skausminga pirštų infekcija), akių (virusinis keratitas), smegenų, naujagimių herpesas.
Virusai yra labai paplitę ir užkrečiami. Manoma, kad viruso HPV-1 turėtojai kai kuriose šalyse sudaro iki 90 proc. gyventojų. Daugiau kaip 500 mln. žmonių pasaulyje yra infekuoti lytiniu keliu perduodamu HPV-2 virusu. Nors HPV-1 yra dažnai įgyjamas vaikystėje buitinio kontakto metu, tačiau lytinis infekcijos perdavimo kelias sparčiai dažnėja.
Prezervatyvai riziką sumažina perpus
Moterys labiau nei vyrai linkusios įsigyti lytinių organų pažeidimus sukeliantį HPV-2 virusą. Nevartojančioms antivirusinių vaistų ar prezervatyvų rizika užsikrėsti nuo infekuoti vyro yra 8-10 proc. Rizika vyrui užsikrėsti nuo moters – 4-5 proc. Prezervatyvų naudojimas perdavimo riziką sumažina perpus. Derinant antivirusinius vaistus ir prezervatyvus tikimybė užsikrėsti sumažėja 75 proc.
Amerikiečių mokslininkai iš Cincinačio universiteto (JAV) studijoje (HERPEVAC Trial of Women) analizavo 3438 moterų imuninį atsaką ir jo formas į pirminę HPV infekciją. Stebint pacientes 20 mėnesių, 127 ( 3,7 proc.) moterims buvo nustatytas HPV-1 virusas ir 56 (1,6 proc.) – HPV-2 virusas. Daugeliui infekuotų moterų (74 proc. – HPV-1 ir 63 proc. – HPV-2) išreikštų susirgimo požymių ar simptomų nustatyta nebuvo. Tarp moterų, kurioms nustatytas herpesas, 84 proc. buvo pažeisti lytiniai organai.
Buvo nustatyta, kad jaunų moterų tarpe infekuotumas buvo dažnesnis HPV-1 virusu nei HPV-2 virusu (2,5 vs 1,1). Tai akivaizdžiai skyrėsi nuo 1993-1995 metais atliktų studijų duomenų, kuriuose santykis buvo visiškai kitoks (atititinkamai 1,0 vs 6,8). Studijoje buvo nustatyti rasiniai infekuotumo HPV virusu skirtumai.
Atspindi seksualines praktikas
Mokslininkai mano, kad HPV virusų epidemiologijos pasikeitimai atspindi seksualines praktikas tirtuose regionuose, o duomenys reikšmingi projektuojant ir diegiant HPV infekcijos gydymo ir prevencijos strategiją.
Studijos rezultatai nuteikia sąlyginai optimistiškai, nes HPV-1 virusas daug rečiau pasireiškia kliniškai, tačiau jis lengvai perduodamas naujagimiams. Ypač jei nėščiosios infekuojamos nuo lytinio partnerio paskutiniame nėštumo trimestre.
„Iškrapšyti iš organizmo neįmanoma“
Panevėžio infekcinės ligoninės gydytoja infektologė N. Chmieliauskienė tvirtino, kad jokiomis šiuolaikinėmis priemonėmis herpeso viruso „iškrapštyti iš organizmo“ neįmanoma, jei jau kartą juo buvo užsikrėsta. „Paprastai užsikrečiama vaikystėje. Pirmas kartas būna skausmingiausias, – aiškino gydytoja. – Virusas gydomas aciklovirais, bet herpesas visada lieka organizme ir išlenda, kai organizmas nusilpsta. Vaistai tik neleidžia jam išlįsti į paviršių“.
Kaip apsisaugoti, kad herpeso virusas nepatektų į organizmą? „Artimai nekontaktuoti su užsikrėtusiais“, – paprastą atsakymą pateikė N. Chmieliauskienė.
Pašnekovės teigimu, šį virusą turi didelė dalis žmonių.
Paklausta, ar pasikeistų herpeso prevencija, jei visuotinai būtų pripažinta, kad genitalijų herpesą sukelia ne HPV-2, bet HPV-1 virusas, gydytoja atsakė skirtumo nematanti. Nes, nors virusai yra dviejų tipų, bet jų šeima yra ta pati.
Šaltinis:
http://bit.ly/V03D8r. Clin Infect Dis 2012.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
