Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri kasmet sukelia sezonines epidemijas visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Šaltuoju metų laiku gripas tampa viena dažniausių ligų, galinčių sukelti rimtas komplikacijas, ypač rizikos grupėms: vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
2025–2026 m. gripo sezonas Lietuvoje prasidėjo kaip ir įprastai - spalio mėnesį, tačiau kai kuriose šalyse, įskaitant Europą ir JAV, pastebimas ankstyvesnis ir intensyvesnis plitimas dėl naujos mutavusios A(H3N2) viruso atmainos.
Lietuvoje sergamumas didėja, daugėja hospitalizacijų, ypač tarp vaikų. Pasaulyje gripo aktyvumas kai kuriuose regionuose viršija įprastus rodiklius, ligos sunkumas - vidutinis.
Kas sukelia gripą?
Gripą sukelia influenza virusai, daugiausia A ir B tipai.
A tipo virusas (pvz., A(H1N1) ir A(H3N2)) yra dažniausias ir pavojingiausias, nes greitai mutuoja ir gali sukelti pandemijas.
Šį sezoną visame pasaulyje vyrauja A(H3N2) virusas, Lietuvoje taip pat dominuoja A tipas. Virusas plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar kalbant, ir per užterštus paviršius.
Gripo simptomai
Gripas prasideda staiga, skirtingai nuo peršalimo, kuris vystosi palaipsniui.
Dažniausi simptomai:
- Aukšta temperatūra (38–40 °C), trunkanti 3–5 dienas;
- Stiprus galvos, raumenų ir sąnarių skausmas (dažnai apibūdinamas kaip „kaulų laužymas“);
- Sausas kosulys, gerklės skausmas;
- Nuovargis, silpnumas, apetito nebuvimas;
- Kartais sloga, akių skausmas ar virškinimo sutrikimai (vėmimas, viduriavimas dažnai pasireiškiantys vaikams).
Šį sezoną kai kuriuose regionuose pastebimi stipresni būtent virškinamojo trakto simptomai.
Vyresniems žmonėms gripas gali prasidėti be karščiavimo, todėl liga pastebima vėliau, būklei pablogėjus.
Kaip atskirti gripą nuo peršalimo ar COVID-19?
Gripas skiriasi ūmia pradžia ir stipresniais simptomais. Esant abejonėms, rekomenduojama atlikti greitąjį testą – jis gali nustatyti gripą per kelias minutes.
Komplikacijos
Gripas pavojingas dėl galimų komplikacijų: pneumonijos, sinusito, ausų uždegimo, širdies problemų ar net sepsis. Rizikos grupėse komplikacijos gali baigtis hospitalizacija ar mirtimi. Lietuvoje kasmet registruojama dešimtys tūkstančių gripo atvejų, o sunkūs atvejai dažniau pasitaiko vyresniems nei 65 m. žmonėms.
Prevencija
Geriausia apsauga - kasmetinis skiepijimas.
2025–2026 m. sezono vakcinos yra trivalentės (apsaugo nuo trijų virusų: A(H1N1), A(H3N2) ir B/Victoria). Lietuvoje rizikos grupėms (vaikams, senjorams, nėščiosioms, lėtinių ligų turėtojams) skiepai nemokami. Nors vakcina gali ne visiškai atitikti naują A(H3N2) atmainą, ji vis tiek mažina sunkių komplikacijų ir mirties riziką.
Kitos priemonės:
- Dažnas rankų plovimas;
- artimo kontakto su sergančiais vengimas;
- Prisidengimas kosint/čiaudint;
- Patalpų vėdinimas;
- Buvimas namuose susirgus.
Gydymas
Gripas dažniausiai gydomas simptomiškai: poilsis, daug skysčių, karščiavimą mažinantys vaistai (paracetamolis ar ibuprofenas). Antivirusiniai vaistai (pvz., oseltamiviras) skiriami rizikos grupėms ar sunkiais atvejais – jie veiksmingiausi per pirmas 48 valandas. Antibiotikai nepadeda, nes gripas yra virusinė liga.
Susirgę gripu, būkite atsakingi – likite namuose, kad neplatintumėte viruso. Jei simptomai sunkūs (dusulys, krūtinės skausmas, užsitęsęs karščiavimas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Skiepai išlieka pagrindine apsauga – pasiskiepykite kiekvienais metais, jei dar to nedarote.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
