JAV atliktame tyrime analizuota, kaip depresijos gydymas susijęs su mirties rizika. Tyrime dalyvavo 1226 asmenys, kurie ištirti dėl depresijos simptomų.
Gydant specialistui rizika mirti sumažėjo
Visi tiriamieji suskirstyti dvi grupes: vienoje grupėje buvo tie, kuriems diagnozuota depresija, kitoje – tie, kuriems ši diagnozė nepasitvirtino. Kartu su šeimos gydytoju depresija sergančių ligonių gydymą kuravo depresijos terapijos specialistas. Jis konsultavo šeimos gydytojus visais šios ligos gydymo klausimais, organizavo ligoniams psichoterapijos užsiėmimus, rekomendavo vaistus ir jų dozes.
Pacientai buvo gydomi ir stebimi dvejus metus. Per šį laiką 405 ligoniai mirė. Analizė parodė, kad sunkia depresija sergančių ir įprastai gydomų ligonių mirties rizika buvo didžiausia. Ligoniai, kuriuos gydė šeimos gydytojas ir konsultavo specialistas, turėjo tokią pačią riziką mirti, kaip ir depresija nesergantys pacientai. Rizikos sumažėjimas šiuo atveju atitiko 24 proc. Lengva depresija sergantiems ligoniams reikšmingo mirties rizikos padidėjimo nebuvo nustatyta.
Išvados logiškos
Gydytojas psichiatras dr. Aurelijus Veryga „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė nesistebįs tyrimo rezultatais, nes žmogaus sveikata nėra vien fizinė, nuo psichikos sveikatos labai priklauso ir fizinė būklė. Todėl esą logiška, kad žmonių, kurie sirgo nuotaikos sutrikimais ir kuriems buvo skiriamas deramas gydymas, psichoterapija, rizika mirti sumažėjo.
„Ne paslaptis, kad žmogaus nuotaika, tikėjimas, nusiteikimas sveikti taip pat susijęs su sveikimo rezultatais. Apie tai daug kalba ir šią sritį analizuoja ne tik psichiatrai, bet ir sveikatos psichologai, kurie turėtų dirbti su sunkiai sergančiais pacientais, kad jie neprarastų vilties. Juk sergant nuotaikos sutrikimais, depresija ir pan., blogėja organizmo gynybinė sistema“, – sakė A. Veryga.
Pagalba sergantiesiems Lietuvoje
Ar sergantieji depresija Lietuvoje gauna tinkamą gydymą? A. Veryga paaiškino, jog gulintieji ligoninėse ir dar turintieji psichologinių problemų rimtesnę pagalbą gauna tik didesnėse ligoninėse. O negulintiesiems ligoninėje pagalbos sistema yra sukurta – tam tarnauja visuose rajonuose veikiantys pirminiai sveikatos priežiūros centrai, į kuriuos kreipiantis siuntimas nėra reikalingas.
Bet yra kita didelė problema – žmonės nesugeba atpažinti nuotaikos sutrikimų ir į gydytoją kreipiasi pavėluotai. Arba gėdijasi kreiptis, kad kiti nesijuoktų, jog jis yra „psichas“.
„Turiu pacientų, kurie ateina ir paskui sako, kad be reikalo dvejus metus kankinosi, nesiryžo kreiptis anksčiau. Gydymo efektas paprastai būna gana greitas, apie dvi savaites, o žmonės iki tol prasikankina metų metus, ima net gerti… Eiti pas psichiatrus nereikia nei varžytis, nei gėdytis“, – sakė A. Veryga.
Lietuvoje, jo požiūriu, labiau trūksta psichologinės pagalbos, sunkiau prieinama psichoterapinė pagalba, o geriausia situacija su vaistais – juos gali skirti ir šeimos gydytojas.
Kaip atpažinti depresiją
Psichiatras atkreipia dėmesį, jog depresijos nereikia painioti su bloga nuotaika, kuri turi konkrečią priežastį ir kurią pašalinus nuotaika pasitaiso.
„Depresija turi aiškius simptomus – ilgą laiką trunkanti bloga nuotaika, kuri nepasitaiso pašalinus priežastį. Tačiau niekas kitas, išskyrus patį žmogų, tos nuotaikos įvertinti negali. Tie, kurie serga depresija, paprastai tą blogą nuotaiką įvertina 2-4 balais, buvusią gerą nuotaiką paprašius įvertinti 10 balų. Apie viską imama galvoti negatyviai, pesimistiškai, gyvenimas atrodo vis nemielesnis, nematoma perspektyvų. Pasidaro sudėtinga ką nors veikti, sunku keltis rytais, sutrinka dėmesys, pomėgiai, kurie teikdavo pasitenkinimą, nebeteikia malonumo. Kai kuriems sutrinka miegas, apetitas (gali sumažėti arba padidėti). Būna, kai kuriems depresija reiškiasi ir fiziniais požymiais, gali atsirasti skausmai, sutrikti virškinimas“, – galimus depresijos simptomus vardijo gydytojas.
Šaltinis
BMJ 2013 Jun 05;[EPub Ahead of Print], JJ Gallo, KH Morales, HR Bogner, PJ Raue, J Zee, ML Bruce, CF Reynolds
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
