Joninių stalas gali baigtis ne tik persivalgymu: ką svarbu žinoti apie apsinuodijimą maistu?

Joninės daugeliui asocijuojasi su ilgais vakarais gamtoje, šašlykais, užkandžiais ir vakarėliais iki ryto. Tačiau kartu su vasaros šventėmis padidėja ir apsinuodijimų maistu rizika. Specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku bakterijos maiste dauginasi gerokai greičiau, todėl net ir kelių valandų neatsargumas gali baigtis nemaloniais simptomais.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Vytautė Pečiulytė sako, kad vasarą apsinuodijimų maistu rizika išauga dėl kelių priežasčių.

„Šiltoje temperatūroje bakterijos maiste dauginasi daug greičiau. Maistas dažnai ilgiau laikomas ne šaldytuve, netinkamai transportuojamas ar paliekamas saulėje. Taip pat išvykose ne visada yra galimybė tinkamai nusiplauti rankas ar laikytis higienos, todėl bakterijos lengviau patenka į maistą“, – aiškina gydytoja.

Dažniausios klaidos per vasaros šventes

Anot specialistės, viena didžiausių problemų per vasaros šventes – netinkama maisto higiena ir saugojimas. Žmonės dažnai pamiršta, kad šiltu oru greitai gendantys produktai tampa gerokai jautresni aplinkos temperatūrai.

„Dažniausios klaidos yra netinkamas maisto laikymas šilumoje, per ilgas greitai gendančių produktų laikymas be šaldymo, nepakankamai iškepta mėsa bei prasta higiena ruošiant maistą. Greitai gendantys produktai dažnai paliekami saulėje, naudojami tie patys įrankiai žaliai ir jau paruoštai mėsai, neplaunamos rankos ar daržovės“, – pasakoja V. Pečiulytė.

Pasak gydytojos, ypatingą dėmesį reikėtų skirti mėsai, pieno produktams, įvairiems padažams bei užkandžiams su majonezu, nes šie produktai genda greičiausiai.

Ne visada kaltos „tik pagirios“

Po ilgesnės šventės pykinimą ar silpnumą žmonės dažnai linkę nurašyti alkoholiui ar persivalgymui. Vis dėlto gydytoja įspėja, kad kartais tai gali būti ir pirmieji apsinuodijimo maistu požymiai.

„Alkoholis dirgina skrandį, skatina skysčių netekimą ir silpnina organizmą, todėl pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas gali būti stipresni. Be to, kai kurie simptomai panašūs į apsvaigimo požymius, todėl žmogus gali ne iš karto suprasti, kad apsinuodijo maistu“, – sako ji.

Pasak specialistės, rimtesnį apsinuodijimą maistu gali signalizuoti stiprus ar ilgai trunkantis vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra, stiprūs pilvo skausmai ar spazmai. Nerimą turėtų kelti ir stiprus silpnumas, galvos svaigimas, dehidratacijos požymiai, kraujas išmatose ar sąmonės sutrikimai.

Kada jau reikėtų kreiptis į gydytojus?

Į gydytojus rekomenduojama kreiptis tuomet, kai simptomai nepraeina ilgiau nei 1–2 dienas, tampa stiprūs arba žmogus nebegali vartoti skysčių. Ypač svarbu nedelsti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis.

Apsinuodijus maistu gydytojai dažniausiai skiria kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti uždegimą, skysčių trūkumą ir bendrą organizmo būklę. Esant poreikiui gali būti atliekami išmatų tyrimai bakterijoms ar virusams nustatyti, o sunkesniais atvejais – elektrolitų ar inkstų funkcijos tyrimai.

Specialistai primena, kad vasaros šventėse svarbiausia ne tik geras oras ir maistas, bet ir saugus jo laikymas. Kartais pakanka kelių paprastų dalykų, tokių kaip šaltkrepšis, švarios rankos ar tinkamai iškepta mėsa, kad Joninių rytas nesibaigtų apsilankymu pas gydytojus.