vaistai.lt

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą apsilanko apie 200 suaugusių ir tiek pat mažųjų pacientų. Su kokiais negalavimais kreipiamasi į šį skyrių, kaip yra rūšiuojami pacientai ir kada reikia, o kada neverta į jį vykti – interviu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovu skubiosios medicinos gydytoju Juliumi Jaramavičiumi ir Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja ortopede traumatologe Ingrida Sapagovaite.

Kokie pacientai sudaro didžiąją dalį bendro srauto įprastai ir kuo išskirtiniai pacientų srautai šventinėmis dienomis?

Julius Jaramavičius. Į Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių per dieną kreipiasi apie 190–200 pacientų, iš kurių 15 – kritiškai sunkios būklės. Dažniausi nusiskundimai yra pilvo, nugaros skausmai, karščiavimas, kosulys. Per metus besikreipiančiųjų skaičius siekia 64–65 tūkstančius. Centre skubią pagalbą teikia medicinos gydytojai, skubiosios medicinos gydytojai, anesteziologai reanimatologai, vidaus ligų gydytojai, kardiologai, neurologai, visų specialybių chirurgai, pradeda dirbti šeimos gydytojai, skyriuje veikia moderni diagnostikos, stebėjimo įranga. Darbas nepertraukiamai vyksta ištisą parą visus metus. Dauguma pacientų atvyksta patys, dalis jų su siuntimais, apie 50 pacientų per parą iš namų atveža greitosios pagalbos automobiliai. Atvykimas su greitąja nesuteikia nei pirmumo teisės, nei bilieto į stacionarą, nei kitų privilegijų. Kad ir kaip būtų keista, per šventes suaugusiųjų dėl skubios pagalbos atvyksta dešimtadaliu mažiau, o dažnesnė priežastis – traumos.

Ingrida Sapagovaitė. Vaikus įprastai atveža dėl traumų, dažniausiai dėl nedidelių, smulkių sužalojimų – sumušimų, lūžių, žaizdų, taip pat dėl terapinių problemų – virusinių infekcijų, viduriavimų, vėmimų. Šitie du srautai didžiausi, visi kiti negalavimai sudaro tik mažą dalį besikreipiančių. Savaitgaliais ir per šventes, kai poliklinikos nedirba, ypač padaugėja terapinio profilio pacientų. Tuomet besikreipiančiųjų skaičius išauga vidutiniškai nuo 200 iki 300 per parą.

Kaip vyksta priėmimas ir per kiek laiko turi būti suteikta pagalba?

Ingrida Sapagovaitė. Greitosios medicinos pagalbos tarnybų atvežtus ar pačius atvykusius pacientus apžiūri slaugytoja ir gydytojas. Slaugytoja įvertina gyvybinius parametrus: kvėpavimą, sąmonę, pulsą, spaudimą, išsiaiškina, kas įvyko, kokie skundai, kitaip tariant – surenka anamnezę. Pagal būklės sunkumą pacientas priskiriamas tam tikrai skubumo kategorijai, tai yra atliekamas vadinamasis medicininis rūšiavimas. Kiekviena kategorija turi savo laukimo laiką ir atitinkamą spalvinį laukimo kodą, kuris pažymimas paciento kortelėje: raudona spalva reiškia sunkiausią būklę, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, oranžinė – labai skubi pagalba, kuri pradedama teikti per 10 minučių, geltona – skubi pagalba, žalia – standartinė, o mėlyna reiškia, kad tai neskubūs pacientai, kurie gali laukti ilgiausiai. Jeigu atvyko lengvos būklės pacientas, o po jo atvyko keli sunkesni, tai be abejo pirmajam teks palaukti, kol bus priimti sunkesnės ar kritinės būklės pacientai.

Julius Jaramavičius. Suaugusiųjų skyriuje pacientai taip pat skirstomi pagal būklės sunkumą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais būtinosios pagalbos kriterijais, pirminė paciento apžiūra atliekama ne vėliau kaip per pirmąją atvykimo valandą. Klasteriniams pacientams, tiems, kuriuos ištiko miokardo infarktas, insultas, dėl galimų sunkiausių ligos išeičių pagalba turi būti suteikta nedelsiant, jie priimami pirmiausiai, o lengviems – gali tekti laukti ir iki 5–6 valandų.

Kaip sprendžiamos situacijos, kai pacientai pageidauja papildomų tyrimų?

Julius Jaramavičius: Vyresnio amžiaus žmonės neretai nori sužinoti, koks jų cholesterolis, o dažniausiai pageidauja vaizdinių tyrimų, ypač kompiuterinės tomografijos. Beje, vaizdiniai tyrimai turi žalojantį komponentą – jonizuojančiąją spinduliuotę. Pacientams aiškiname, kad pageidaujami tyrimai, nesant indikacijų, nėra atliekami.

Kuo skiriasi stebėjimo palata ir stebėjimo paslauga, kokias atvejais tenka teikti šias paslaugas?

Julius Jaramavičius. Stebėjimo palata ir stebėjimo paslauga yra du skirtingi dalykai. Stebėjimo paslauga – kai lengvesnės būklės pacientą stebime, tiriame, gydome ne ilgiau nei 4 val. Į stebėjimo palatą, kurioje yra 24 lovos su gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriais, guldomi sunkesnės būklės pacientai arba tie, kurie turi sunkią judėjimo negalią. Šiose palatose teikiama intensyvesnė pagalba, lašinami vaistai, kurių poveikis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, pvz., pavojingą gyvybei bradikardiją, dėl to reikalinga stebėsena. Priėmimo-skubios pagalbos skyrius savo funkciją turi atlikti per 24 val. Per šį laiką nusprendžiama, ar toliau pacientas gali gydytis ambulatoriškai, ar reikia guldyti į stacionarą. Vidutiniškai stebėjimo palatoje praleidžiama 4–8 val.

Ingrida Sapagovaitė. Ir vaikams stebėjimo paslauga teikiama ne ilgiau kaip parą. Kartais rodos, galima paleisti vaiką į namus, problema išspręsta, tačiau iš patirties žinome, kad būklė gali pablogėti. Kitas atvejis: vaikas atvyko, priežastis neaiški, gal būklė blogės, o gal ne. Nežinodami, kaip toliau vystysis liga ar nežinodami tikslios diagnozės, mes suteikiame stebėjimo paslaugą, atliekame rentgenologinius, laboratorinius tyrimus ir stebime vaiko būklę.

Ką svarbiausia pasiimti vykstant į skubios pagalbos skyrių?

Ingrida Sapagovaitė. Į Vaikų skubios pagalbos skyrių vykstantiems pacientams būtina turėti vaiko gimimo liudijimą, pasą ar asmens tapatybės kortelę bei tėvo / globėjo asmens dokumentą su nurodytu asmens kodu bei nuotrauka. Esant globos ar įvaikinimo situacijai – ir tai patvirtinančius dokumentus.

Santaros klinikų informacija

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.