Antimikrobinių vaistų atsiradimas buvo vienas ryškiausių pasiekimų medicinoje, kurio dėka sumažėjo sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų. Deja, didėjantis mikroorganizmų atsparumas reikalauja sutelkti ypatingą dėmesį į tinkamą antimikrobinių vaistų skyrimą ir vartojimą, siekiant sulėtinti atsparumo vystymąsi. Antimikrobinį atsparumą daugiausiai nulemia netinkamas antibiotikų vartojimas ligoninėse. Antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos daro įtaką didesniam sergamumui ir mirtingumui bei nulemia ilgesnę hospitalizavimo trukmę.
Antimikrobinis atsparumas – problema, su kuria susiduria visos Europos Sąjungos valstybės, ne išimtis ir Lietuva. Didelis antibiotikų pasirinkimas, jų prieinamumas ir augantis vartojimas skatina ne tik atsparių mikroorganizmų atsiradimą, bet ir naujų atsparumo antimikrobiniams vaistiniams preparatams mechanizmų atsiradimą. Siekiant mažinti antimikrobinio atsparumo problemą būtina diegti atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo technologijas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir skatinti racionalų antibiotikų vartojimą.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja renginius, skirtus Europos supratimo apie antibiotikus dienai (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinei supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei (lapkričio 18–24 d.) paminėti. Vienas iš jų š. m. lapkričio 19 d. NVSC Kauno departamento kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetu ir VšĮ Kauno kolegija organizuota nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija „Antimikrobinio atsparumo valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose aktualijos“. Šios konferencijos metu atkreiptas asmens sveikatos priežiūros specialistų dėmesys į Lietuvoje daugėjančių karbapenemams atsparių bei karbapenemazes gaminančių enterobakterijų sukėlėjų, kurie plinta ligoninių viduje ir tarp ligoninių, problemą bei pasidalinta praktinėmis įžvalgomis antimikrobinio atsparumo keliamų iššūkių valdymui ir sprendimui.
Konferencijos metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas pasidalino naujausiais antimikrobinio atsparumo stebėsenos rezultatais Lietuvoje ir Europoje, atkreipė dėmesį į mikroorganizmų, tokių kaip K. pneumoniae, Acinetobacter spp. ir kt. didėjantį atsparumą karbapenemams bei laboratorinės stebėsenos iššūkius šalyje.
VšĮ LSMU Kauno ligoninės atstovas pristatė karbapenemazes gaminančių bakterijų plitimo stacionariniuose skyriuose mažinimo gaires bei svarbiausius infekcijų kontrolės aspektus sprendžiant vis didėjančią karbapenemams atsparių bei karbapenemazes gaminančių enterobakterijų plitimo problemą.
Didelio susidomėjimo sulaukė LSMUL Kauno klinikų atstovo pranešimas apie laboratorinę karbapenemazes gaminančių bakterijų atrankos strategiją, kurio metu pristatytos laboratorinės diagnostikos galimybės, metodai bei jų privalumai ir trūkumai.
Konferencijos metu Kauno kolegijos atstovas priminė vieną svarbiausių antimikrobionio atsparumo valdymo priemonių, t. y. rankų higienos svarbą bei argumentavo visus dalyvavusius nepamiršti tinkamai ir laiku plauti rankas ar taikyti higieninę rankų antiseptiką.
Taip pat NVSC Kauno departamento specialistai pristatė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė asmens sveikatos priežiūros įstaigose rezultatus bei tendencijas ir atkreipė dėmesį į dažniausius neatitikimus teisės aktams infekcijų kontrolės srityje.
Kauno apskrities AMR grupė nuoširdžiai dėkoja visiems pranešėjams už žinių ir įžvalgų pasidalinimą bei visai gausiai, beveik 300, konferencijos dalyvių auditorijai skyrusiai savo laiką antimikrobinio atsparumo problemai ir galimiems sprendimo būdams.
Informacija iš:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
