Reguliarios treniruotės ir noras nuolat gerinti rezultatus daugeliui atrodo kaip sveiko gyvenimo būdo pagrindas. Tačiau kartais net ir aktyviai sportuojant progresas sustoja, o vietoj energijos atsiranda nuovargis. Sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška atkreipia dėmesį, kad geresnį fizinį pasirengimą lemia ne tik treniruotės – ne mažiau svarbu, ar organizmas turi pakankamai laiko atsistatyti. Apie jo reakciją į krūvį gali suteikti informacijos ir kraujospūdžio pokyčiai, kuriuos stebėti padeda tokie išmanieji laikrodžiai kaip „Huawei Watch D3“.
„Per treniruotę mes netampame stipresni – priešingai, pavargstame. Tikrasis progresas vyksta vėliau, kai organizmas ilsisi ir prisitaiko prie patirto krūvio. Todėl poilsis nėra treniruočių priešingybė, o būtina jų dalis“, – aiškina M. Ambraška.
Kodėl daugiau treniruočių gali duoti mažiau naudos?
Pasak gydytojo, fizinio pasirengimo gerėjimas priklauso nuo trijų tarpusavyje susijusių dalykų – tinkamo krūvio, mitybos ir poilsio. Jeigu bent vieno iš jų trūksta, net ir nuoseklios treniruotės gali neduoti laukiamo rezultato.
„Jeigu organizmas negauna pakankamai energijos su maistu, jam bus sunku prisitaikyti prie fizinio krūvio. Tačiau net ir tinkamai maitinantis, bet neskiriant laiko poilsiui, galima save tiesiog išvarginti. O išvarginimas nėra tas pats, kas treniravimasis“, – pabrėžia M. Ambraška.
Organizmui tenka prisitaikyti ne vien prie sporto. Įtempta darbo diena, miego trūkumas ar emocinis stresas taip pat reikalauja jėgų. Todėl treniruotė, kuri vieną savaitę atrodo lengva, kitą gali pareikalauti gerokai daugiau pastangų. Šie veiksniai gali turėti įtakos ir kraujospūdžiui, todėl svarbu vertinti ne tik jo pokyčius fizinio krūvio metu, bet ir rodmenis ramybės būsenoje.
Vienas iš signalų, kad krūvis ir poilsis nėra tinkamai subalansuoti, gali būti sumažėjęs noras sportuoti. Jeigu anksčiau mėgta veikla pradeda varginti dar neprasidėjusi, verta pagalvoti, ar organizmui nereikia pertraukos.
Kokie organizmo rodikliai gali išduoti nuovargį?
Vien savijautos ne visada pakanka suprasti, kaip organizmas reaguoja į krūvį. Papildomos informacijos gali suteikti kraujospūdžio, širdies ritmo, miego rodiklių stebėjimas. Kraujospūdis natūraliai kinta per parą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jei ramybės metu jis nuolat būna didesnis nei įprasta.
„Vienas paprasčiausiai pastebimų požymių – padidėjęs rytinis arba nakties pulsas. Esant didesniam nuovargiui gali pakilti ir kraujospūdis ramybės metu. Tai gali reikšti, kad fizinis krūvis buvo per didelis, poilsio nepakako arba organizmui sunkiau susitvarkyti su bendru gyvenimo krūviu. Svarbu žinoti savo įprastus rodiklius ir vertinti jų pokyčius“, – sako M. Ambraška.
Sveikatos rodiklių pokyčių stebėjimą palengvina tokie išmanieji įrenginiai kaip „Huawei Watch D3“. Pastarasis leidžia nuolat sekti kraujospūdį, širdies ritmą, registruoti kasdienį fizinį aktyvumą ir analizuoti miegą. Laikrodis pateikia informaciją apie miego trukmę bei jo fazes, todėl galima palyginti, kaip organizmo rodikliai keičiasi po intensyvesnių treniruočių, įtemptų darbo dienų ar trumpesnio miego. Visi šie duomenys kaupiami „Huawei Health“ programėlėje, kurioje patogu stebėti ilgesnio laikotarpio tendencijas.
Poilsis nebūtinai reiškia dieną ant sofos
Pasak M. Ambraškos, svarbiausia atsistatymo dalis yra kokybiškas miegas. Tačiau poilsis gali būti ne tik pasyvus, bet ir aktyvus – viskas priklauso nuo patirto krūvio ir individualios savijautos.
Po intensyvios treniruotės nebūtina visą kitą dieną praleisti nejudant. Kartais tinkamesnis pasirinkimas gali būti pasivaikščiojimas, lengvas važiavimas dviračiu ar kita nedidelio intensyvumo veikla. Svarbu, kad ji netaptų dar viena sunkia treniruote.
„Nėra vieno visiems tinkamo atsistatymo recepto. Vienam po didesnio krūvio reikės daugiau ramybės, kitam gali tikti lengvas judėjimas. Svarbiausia suprasti, kad poilsį reikia planuoti taip pat atsakingai kaip ir treniruotes“, – aiškina gydytojas.
Kraujospūdžio stebėjimas – ne tik sportuojant
Vertinant organizmo reakciją į fizinį krūvį, papildomos informacijos gali suteikti ir kraujospūdžio pokyčiai. Pasak M. Ambraškos, kai organizmui tenkantis krūvis viršija jo galimybes atsistatyti, kraujospūdis gali būti šiek tiek padidėjęs ne tik dieną, bet ir naktį. Vis dėlto tokie pokyčiai gali turėti įvairių priežasčių, todėl vien pagal juos spręsti apie atsistatymą nereikėtų.
„Svarbu žinoti savo įprastus rodiklius, nes net ir tas pats žmogus į tokį patį fizinį krūvį skirtingomis dienomis gali reaguoti nevienodai. Kartais užtenka vienos prastai išmiegotos nakties, kad organizmo reakcija pasikeistų. Todėl vertingiau stebėti ne pavienius skaičius, o jų pokyčius ilgesnį laiką“, – aiškina gydytojas.
Būtent tokiam stebėjimui pritaikytas „Huawei Watch D3“. Jo dirželyje integruota pripučiama manžetė leidžia matuoti kraujospūdį tiesiai ant riešo, o 24 valandų ambulatorinio stebėjimo funkcija automatiškai renka rodmenis dieną ir naktį. Tai suteikia galimybę pastebėti kraujospūdžio pokyčius, kurių vienkartinis matavimas gali neatskleisti.
Laikrodis yra vos 11,3 mm storio, sveria apie 40 gramų ir turi 1,92 colio AMOLED ekraną. Jį galima rinktis iš trijų spalvinių variantų – juodos, baltos su auksiniu korpusu ir aukso su kavos atspalviu („Mocha Gold“). Rekomenduojama kaina Lietuvoje – 449 eurai.
Nuotrauka autorių
Sveikata
Skaityti daugiau
