Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis ir toliau mažėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja trečią savaitę iš eilės.
 
Devintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 26 d. – kovo 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 102,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,3 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų devintąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
 
Šių metų devintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – dvylika kūdikių iki dvejų metų, 54 vaikai, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Šeši asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezono metu registruota vienuolika mirties nuo gripo atvejų.

Administracinės teritorijos 8 sav. (2018 m. vasario 19-25 d.) 9 sav. (2018 m. vasario 26 d. –
kovo 4 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 453 1744 125,1 256 1409 101,1 Kauno 1987 7561 133,8 1324 6290 111,3 Klaipėdos 1707 4920 154,7 1178 3959 124,5 Marijampolės 599 1843 129,4 334 1343 95,0 Panevėžio 520 2134 93,7 355 2019 89,7 Šiaulių 563 2420 90,6 306 1750 65,5 Tauragės 266 1014 104,7 154 676 69,8 Telšių 572 2036 151,7 316 1592 118,6 Utenos 255 1256 95,8 96 853 65,0 Vilniaus 1455 9778 121,4 1003 9017 111,9 Iš viso Lietuvoje 8377 34706 123,5 5322 28908 102,9

* Duomenys atnaujinti 2018 m. kovo 5 d.

* Duomenys atnaujinti 2018 m. kovo 5 d.

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net