Rūkančios moterys praranda mažiausiai dešimt savo gyvenimo metų. Tos, kurios rūko po 40 metų amžiaus, turi dešimt kartų didesnę riziką sirgti daugeliu su rūkymu susijusių ligų nei tos, kurios iki šio amžiaus rūkyti metė. Net metus rūkyti penkiasdešimties, tikimybė mirti sulaukus tam tikro amžiaus sumažėja mažiausiai trečdaliu, lyginant su toliau rūkančiomis.
Rūkančios miršta anksčiau
Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai žurnale “Lancet” pristatė studijos (Million Women Study), kurioje buvo lyginami rūkančių ir metusių rūkyti moterų duomenys, rezultatus.
Žinoma, kad rūkymas turi įtakos lėtinių ligų vystymuisi bei mirtingumo rodiklių augimui. Tačiau daugelis iki šiol pateiktų duomenų lietė vyrus, nes dar iki 1960 metų jaunų moterų rūkymas Didžiojoje Britanijoje nebuvo pasiekęs statistinių viršūnių. Million Women Study dalyvės priklausė pirmai generacijai moterų, kurių ankstyvame pilnametystės amžiuje rūkymas tapo plačiai paplitusiu reiškiniu.
Kohortinėje studijoje dalyvavo 1,3 milijono 50-65 metų moterų. Jos buvo suskirstytos į niekada nerūkiusias, tam tikrame amžiuje metusias rūkyti ir rūkančias. Į studiją buvo įtraukiamos reliatyviai sveikos savanorės, kurių sveikatos rodiklių analizė buvo vykdoma 9-15 metų. Duomenis apie mirčių priežastis teikė nacionalinis registras.
Buvo nustatyta, kad iš trisdešimties dažniausių mirtingumo priežasčių Didžiojoje Britanijoje 23 nustatomos toms, kurios rūko 50, 60 ir 70 metų amžiaus. Ypač ženklūs lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių, kasos vėžio, širdies ligų, insulto, išsėtinės sklerozės atvejai.
Bene dramatiškiausi duomenys lietė mirtingumo riziką lyginant rūkančias su niekada nerūkiusiomis. Rūkančių moterų mirtingumas nustatytu laikotarpiu buvo beveik tris kartus didesnis nei niekada nerūkiusių. Jaunesnėms nei 70 metų rūkančioms moterims tikimybė mirti buvo 24 proc., o to paties amžiaus niekada nerūkiusioms – 9 proc., t.y. skirtumas sudarė 15 proc. Net nedaug rūkančios (mažiau nei 10 cigarečių per dieną) turėjo daug didesnę mirtingumo riziką nei niekada nerūkiusios.
Mesti rūkyti niekada ne vėlu
Nustatyta, kad mirtingumo rizika mažėjo kuo anksčiau metus rūkyti. Dalyvėms, kurios metė rūkyti 35-44 metų amžiaus, mirtingumo rizika buvo 20 proc. didesnė, o 45 – 54 metų 56 proc. didesnė nei niekada nerūkiusioms.
Moterys, kurios metė rūkyti iki 30 metų amžiaus, išvengė daugiau nei 97 proc. mirčių, priklausančių nuo rūkymo.
Tos, kurios metė rūkyti iki 40-ies, išvengė daugiau nei 90 proc., o iki 50-ies net 2/3 mirčių, sąlygojamų rūkymo, lyginant su tomis, kurios tęsė rūkymą vėlesnio amžiaus.
Studijos duomenys parodė, kad rūkymo žala moterims lygiai tokia pat didelė, kaip ir vyrams. Tyrėjai paskaičiavo, kad iki 2030 metų dėl tabako vartojimo kasmet mirs maždaug 8 mln. žmonių. Pažymėtina, kad cigarečių rūkymas – ne vienintelis tabako pavojus. Kiti tabako, o ir jį imituojantys produktai: vandens pypkės, elektroninės cigaretės ir kt. turi taip pat kenksmingų medžiagų, žalingai veikiančių žmogaus sveikatą.
Ypač pavojinga rūkyti vartojant kontraceptikus
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas gydytojas psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog šie duomenys jau nebestebina, nes rūkymo poveikis analizuotas ir daugeliu kitų studijų.
Jis paaiškino, kad rūkymo poveikio skirtumas vyrams ir moterims nėra susijęs su pagrindinėmis ligomis, dėl kurių didėja mirtingumas: plaučių vėžiu, širdies ligomis.
„Rūkančioms moterims yra daugybė rizikų. Toms, kurios rūko ir vartoja geriamuosius kontraceptikus, įspūdingai – net 20 kartų – padidėja infarkto, 7-9 kartus insulto rizika. O jei moteris laukiasi, tai riziką sukelia ir vaikui. O gyvenimo trukmės trumpėjimas tiek vyrų, tiek moterų grupėje panašus, nes susijęs su tom pačiom ligom, nuo kurių daugiausia ir miršta – išemine širdies liga, vėžiu“, – pasakojo jis.
Trūksta pagalbos
Faktai apie rūkymo pavojų, o ir naudą metus kuo anksčiau rūkyti skatina peržiūrėti tabako kontrolės politiką, kuri turi būti efektyvi ne vien kultūriniu, bet ir lytiniu požiūriu, skatintų rūkančius mesti rūkyti, o jaunimą ir vaikus nepradėti rūkyti.
Dr. A. Veryga primena, kad siekis mažinti tiek moterų, tiek vyrų rūkymą buvo įrašytas jau 1998 metais į Lietuvos sveikatos programą.
„Bet iš tikrųjų tų problemų moterų grupėje nesumažėjo. Rūkančių moterų skaičius iki 2000-ųjų ne tik kad nemažėjo, bet ir augo, o dabar yra sustoję tų metų lygyje. Vyrų yra pradėję mažėti, nuo 2000 iki 2010 metų yra sumažėję beveik pusantro karto. Daugiausia rūko jaunos moterys ir merginos“, statistikos duomenis pateikė pokalbininkas.
Jo manymu, jei valstybė nenori susilaukti pasekmių, kurias parodė tyrimas, turėtų daryti viską, kad rūkalių mažėtų.
„Vienas Anglijos tyrėjas yra pasakęs: jei moterys pradės tiek rūkyti, kiek vyrai, jos pradės ir mirti kaip vyrai, nes vyrai miršta anksčiau ne todėl, kad jie vyrai, o todėl, kad elgiasi kitaip nei moterys. Jei moterys pradės mėgdžioti juos tokiose srityse kaip gėrimas, rūkymas, neatsargus vairavimas, taip pat ir mirs anksčiau. O lytis nieko nekeičia“, – perspėjo A. Veryga.
Nepadeda net medikai
Psichiatro pastebėjimu, Lietuva pagalbos metantiems rūkyti srityje vis dar tebėra „akmens amžiuje“ – šios pagalbos beveik nėra arba ji labai epizodiška.
„Viena iš iliustracijų – neturime net pagalbos metantiems rūkyti telefono linijos. Daugelis šalių tai turi ir šios pagalbos telefono numeris skelbiamas ant cigarečių pakuočių. Kita vertus, medikai labai nemotyvuoti tiems žmonėms pagelbėti, nemato didelės problemos ir savo vaidmens. Retas jų padeda ir pataria. Kartais net neklausia, ar žmogus rūko. Pirminėje sveikatos priežiūroje neįdiegti minimalios pagalbos principai, kad medikai paklaustų, ar žmogus rūko, patartų, kaip jam mesti, padėtų, stebėtų, kaip paskui sekasi. Net medikai, kurie norėtų padėti, nežino kaip, nežino, kaip elgtis su tais žmonėmis, jiems trūksta žinių. Medikamentinė pagalba būtų prieinama, bet gydytojai nežino, kaip ją paskirti, paskiria kartais netinkamai ir nepadeda mesti“, – pasakojo A. Veryga, apgailestaudamas, kad net Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai nepavyksta išjudinti situacijos iš mirties taško.
Šaltiniai
Pirie K, et al “The 21st century hazards of smoking and benefits of stopping: a prospective study of one million women in the UK” Lancet 2012; DOI: 10.1016/S0140-6736(12)61720-6;
Lancet. Published online October 27, 2012.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
