Mityba, maisto papildai ir sveikata

Maisto papildas – maisto produktas, skirtas įprastai mitybai papildyti maistinėmis ar kitomis medžiagomis, turinčiomis mitybinį ar fiziologinį poveikį. Maisto papildų yra įvairių ir juos vartotojui atsirinkti labai sunku. Daugelis Lietuvos gyventojų maitinasi ne pagal sveikos mitybos rekomendacijas. Todėl dalis iš jų vartoja maisto papildus.

2016 m. balandžio 12 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu surengė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistams skirtą konferenciją ,,Mityba, maisto papildai ir sveikata“. Konferenciją atidarė jos pagrindinė iniciatorė sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė, kuri renginio dalyviams sakė: „Esant tokiai maisto papildų pasirinkimo gausai, reikia šviesti visuomenę apie maisto papildų naudą, būtinybę, poveikį sveikatai. Didelis pasirinkimas ir akcijos vaistinėse skatina besaikį maisto papildų vartojimą. Jums, visuomenės sveikatos biurams, reikia dirbti ir su savivaldybėmis, ir su kitomis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis įstaigomis, kad padėtumėte žmonėms teisingai pasirinkti“.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas ir Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas sveikindamas susirinkusius visuomenės sveikatos specialistus sakė: „Šiandien išskirtinė diena. Išskirtinė tuo, kad kalbėsime apie maisto produktus, apie mitybą ir maisto papildus, nes iš tikrųjų papildai yra maisto produktai. Šiandien mes turime nuspręsti, ar tikrai mums jų reikia, kada mums jų reikia ir kodėl mums jų reikia. O gal mums maisto papildų nereikia? Nuo 1933 metų Lietuvos gyventojų mityba ne tik negerėja, bet kai kuriose srityse ir prastėja. Ir mes turime nuspręsti, ar mums bendromis pastangomis siūlyti Lietuvos gyventojams keisti mitybą, ar siūlyti jiems vartoti maisto papildus. Negalime dėti lygybės ženklo tarp maisto papildų ir maisto produktų. Palinkėčiau, kad televizijose ir radijo laidose apie mitybą ir maisto papildus kalbėtų mitybos specialistai, o visuomenės sveikatos biurų specialistai būtų pasirengę informuoti Lietuvos gyventojus šia tema“.

Maisto papildų reikšmė mitybai ir sveikatai

Prof. dr. Rimantas Stukas savo pranešime „Maisto papildų reikšmė mitybai ir sveikatai“ kalbėjo apie tai, kodėl kai kurių medžiagų poreikis šiandien gali padidėti, kodėl kai kurių medžiagų žmogui gali trūkti. Taip pat pranešimo metu buvo kalbama apie maistinių medžiagų šaltinius, maisto papildus, tiekiamus į rinką dozuotomis formomis, ir kada tikslinga vartoti maisto papildus.

Prof. Rimantas Stukas taip pat pateikė tyrimo apie vyrų ir moterų nuomonę apie cholesterolio įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai duomenis. Kaip parodė tyrimas, beveik pusė Lietuvos gyventojų nesitikrina cholesterolio kiekio kraujyje, 25 proc. pasitikrina kartą per metus ir iš jų 28 proc. nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Daugiau nei 50 proc. vyrų ir apie 37 proc. moterų savo mitybą vertina kaip „riebią“. Gyventojai daug valgo cholesterolio koncentraciją kraujyje didinančio maisto – kiaulienos, sviesto, kiaušinių, riebios grietinės ir kt. Gyventojų sveikatos raštingumas žemas, ypač vyrų.

Papildai sportuojančiam jaunimui

Doc. dr. Audronė Astrauskienė, kalbėdama apie dopingo ir papildų sąsajas, norėjo atkreipti visuomenės sveikatos specialistų dėmesį į sporto klubuose „brukamus“ papildus sportuojančiam jaunimui. Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad dopingo vartojimas yra visuomenės sveikatos problema. Anaboliniai steroidai yra vartojami ne tik sportininkų, bet jaunuolių sporto klubuose. Apie tai kalba visos Europos šalys. Dopingo vartojimas virsta epidemiologine problema, nes sporto klubai atveria tam duris. Nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėjo galioti tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas, numatantis griežtas bausmes už disponavimą neleistinomis medžiagomis. Šiame įstatyme išskirtos keturios medžiagos (anaboliniai androgeniniai steroidai, augimo hormonas, augimo hormono išsiskyrimą skatinančios medžiagos, turinčios poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui; eritropoezę skatinančios medžiagos), kurios buvo pripažintos kaip organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančios ar slopinančios medžiagos. Šis įstatymas pirmiausiai turėtų veikti prevenciškai, o numatytos bausmės turėtų priversti susimąstyti sportininkus ir su sportu susijusius žmones, ar verta rizikuoti siūlant tokias prekes. Maisto papildai, kuriuose yra steroidinių medžiagų, tarp jaunimo yra vartojami dėl kūno kulto. Viena iš visuomenės sveikatos specialistų užduočių – išaiškinti jaunimui, kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų.

Maisto papildų vartojimo ypatybės, reglamentavimas ir kontrolė

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroentologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Edita Gavelienė kalbėjo apie tai, kada maisto papildus reikia vartoti, o kada ne. Lietuvoje per paskutinius ketverius metus gyvenimo trukmė pailgėjo pusantrų metų. Doc. Editos Gavelienės nuomone, medicina juda į priekį ir dėl mitybos mokslo vystymosi. Pranešėja pristatė penkiolika maistinių medžiagų, kurios turi didžiausią teigiamą poveikį žmonių sveikatai. Vis dėlto geriausia ne vartoti maisto papildus, o rinktis kokybišką maistą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė dr. Roma Adomaitytė apžvelgė maisto papildų reglamentavimo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje teisės aktus, maisto papildų sudėties bei maisto papildų ženklinimo reikalavimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė kalbėjo apie  valstybinės maisto papildų kontrolės rezultatus ir problemas. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kasmet tenka vertinti po kelis tūkstančius įvairiausių maisto papildų ir kartu su Vaistų kontrolės tarnyba įvertinti, ar tai maisto papildas, ar vaistas, taip pat įvertinti, ar tai yra praturtintas maistas, ar maisto papildas. Pranešėja sakė, kad norint apsaugoti vartotojus nuo nesaugių maisto papildų, tenka dažnai bendradarbiauti ir su muitine, ir su policija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja pusantro tūkstančių įmonių. Į Lietuvą kasmet eksportuojama 240 tonų žaliavų ir maisto papildų. Daugiausia nustatoma ženklinimo pažeidimų, o nesaugių vartoti papildų randama labai nedaug.

Lietuvos gyventojų mitybos ir maisto papildų vartojimo ypatumai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė, pristatydama Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos ypatumus, sakė: „Didžiausios dalies tiek suaugusių, tiek pagyvenusių Lietuvos gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų. Racione per daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų; mažiau negu rekomenduojama per dieną su maistu gaunama skaidulinių medžiagų, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų (magnio, geležies, cinko, seleno, jodo). Savo mitybą kaip tinkamą vertina tik 40,2 proc. repondentų. Beveik kas antras (54,7 proc.) gyventojas turi antsvorio arba yra nutukęs. Todėl būtina toliau didinti gyventojų mitybos raštingumą, ugdyti sveikos mitybos įpročius bei galimybę vartotojams pasirinkti ir pirkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir gėrimus“.

Dr. Roma Bartkevičiūtė taip pat pristatė Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimo tyrimą. Siekiant nustatyti šios programos poveikį vaikų sveikatai ir mitybos įpročiams bei mitybos įpročių pokyčius, numatoma 2016 m. balandžio–gegužės mėn. atlikti pradinių klasių mokinių anketinę apklausą atsitiktinės atrankos būdu atrinktose mokyklose, dalyvavusiose programoje per 2011–2016 m. laikotarpį. Numatoma apklausti 3200 pradinių klasių mokinių, taip pat apie 150 mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų.

Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė sakė, kad dažnai lietuviai maisto papildų neskiria nuo maistų priedų. Dalis lietuvių papildus tapatina su maisto priedais, kurie, skirtingai nei maisto papildai, į produktus dedami dėl technologinių tikslų, o maisto papildai yra koncentruotos biologiškai aktyvios medžiagos, skirtos papildyti kasdienį maisto racioną bei palaikyti žmogaus organizmo fiziologines funkcijas. Pranešėja teigė, kad asociacijos nariai siekia suteikti lietuviams išsamios informacijos apie maisto papildų racionalų vartojimą ir naudą.

Ką daryti dėl maisto papildų vartojimo raštingumo didinimo visuomenėje?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas inicijavo konferencijoje dalyvavusių specialistų diskusiją, kokiu būdu jie galėtų prisidėti dėl maisto papildų vartojimo raštingumo didinimo visuomenėje. Buvo diskutuojama, kad tiek asmens sveikatos priežiūros, tiek visuomenės sveikatos specialistai turi informuoti gyventojus apie maisto papildus ir jų reikšmę sveikatai, remiantis mokslu pagrįstais įrodymais ir, kad reikia ieškoti komunikacijos būdų bei formų kaip tai geriau pateikti paaugliams, jų tėvams, žiniasklaidai.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė
Jolanta Šaltenienė

Konferencijos ,,Mityba, maisto papildai ir sveikata“ pranešimai:
Pranešimas „Maisto papildų reikšmė mitybai ir sveikatai", Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas ir Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas, 2016 m. balandžio 12 d.
Pranešimas ,,Maisto papildų reglamentavimas“, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė dr. Roma Adomaitytė, 2016 m. balandžio 12 d.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net