Populiariausių psichoaktyvių medžiagų lenktynėse lyderio pozicijas išlaiko alkoholis, bet jį sparčiai vejasi benzodiazepinai. Jų ir kitų receptinių vaistų mūsų šalyje galima įsigyti ne tik vaistinėse su receptu, bet ir turguje, pas „močiutes“. Apie nerimą keliančias psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir įsigijimo tendencijas – atviras pokalbis su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovu, gydytoju Robertu Badaru.
Kuriomis psichoaktyviomis medžiagomis labiausiai piktnaudžiaujama? Alkoholiu. Bet jį sparčiai vejasi benzodiazepinai (Clonozepam, Clonopin ir kt.). Europoje kai kur šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama beveik tiek pat, o gal ir daugiau negu alkoholiu. Benzodiazepinai turi tokią legalumo aurą – kadangi tai vaistai, manoma, kad turi būti labai geri, saugūs. Taip ir paslystama. O paslysta ir labai žinomos asmenybės. Kai žurnale „Žmonės“ nerandu bent keleto pacientų, sakau – nepavykęs žurnalas. Lietuvoje vaistai dažnai vartojami ne todėl, kad nebūtų bloga, bet tam, kad būtų gera. Mąstoma labai paprastai – daugiau vaistų, daugiau gerumo. Nenuostabu, kad taip mąstydami pirmaujame pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Lietuvos suicidologijos draugija yra net paskaičiavusi savižudybių sėkmės procentą. Lietuvoje mirtimi baigiasi 1 iš 63 mėginimų nusižudyti. Dauguma kitų atsiduria ligoninėse dėl apsinuodijimų. Nesugebama efektyviai nusižudyti? Taip, ačiū Dievui. Kitu atveju mūsų būtų ne du ar trys, o pusantro milijono. Ar, atsiradus benzodiazepinams, barbitūratais (Xanax ir kt.) vis dar piktnaudžiaujama? Benzodiazepinai, tik pasirodę 1965 m., beveik iškart išstūmė barbitūratus. Benzodiazepinai daug saugesni vaistai. Bet dar ne taip seniai buvo laikas, kai korvalolis ir valokardinas (barbitūratų turintys preparatai) mūsų šalyje buvo nereceptiniai – juos buteliukais gerdavo. Dar buvo visiškai sveiku protu nesuvokiamas „kokteilis“ geriamas – fenobarbitalis su alkoholiu. Ko dar reikia, gal tik heroino pridėti? Bet šitas derinys, alkoholio su fenobarbitaliu, veikia vos ne stipriau už heroiną. Abstinencija po piktnaudžiavimo „kokteiliu“ būdavo baisi – baisesnė negu po heroino. Ypač svarbu, kad barbitūratai nebūtų vartojami ilgą laiką. Kitu atveju vystosi priklausomybė, gali sutrikti atmintis ar net sveika nuovoka. Tiesa, dabar barbitūratai iš nereceptinės prekybos išimti, bet jų seni pavadinimai su kokia nors pridėta raide liko. Juos „pritaikė“ kitiems raminantiems nereceptiniams preparatams. Taigi ta „šlovė“ eina iki šiol. Panašiai kaip „tarybinių“ dešrelių. ZET hipnotikai. Kas čia per naujiena? Tai toks nuodas, panašus į benzodiazepinus. Skiriasi trumpesniu eliminacijos puslaikiu ir, manyta, mažesne priklausomybe. Ilgiau vartojami sukelia priešingą efektą – mieguistumą dieną ir nemigą naktį. Vartojant daugiau kaip keletą savaičių labai dažnai išsivysto priklausomybė. Toksikologijos pradininkas Paracelsas sakė, kad visos medžiagos yra nuodai, nėra nė vienos, kuri nebūtų nuodas. Tiktai dozės dydis skiria vaistą nuo nuodo. Tai vaistiniai, receptiniai preparatai? Taip turėtų būti. Bet Lietuva – ne tik drąsi, bet ir laisva šalis. O kadangi laisva, tų preparatų galima įsigyti ne tik vaistinėj su receptu, bet ir turguje, be recepto. Kam man eiti pas kvailą piktą daktarą? Geriau nueisiu pas turgaus „močiutę“, kuri žino geriau ir turi tai, ko reikia. Tiesa, Lietuvos žiniasklaida čia irgi prisideda – viešojoje erdvėje dominuoja medikų, kaip žmogžudžių, kyšininkų ir šiaip protu nepasižyminčių galvijų įvaizdis. JAV Mičigano universiteto mokslininkai teigia, kad medikai žudosi dažniau už kitų profesijų atstovus, o to priežastys – darbe patiriamas stresas ir netinkamai gydomi psichikos sutrikimai, ypač depresija. Pomirtiniais kraujo tyrimais nustatyta, kad prieš savižudybę gydytojai dažniau negu kitų profesijų atstovai vartodavo benzodiazepinus, barbitūratus, antipsichotikus. Ar Ūmių apsinuodijimų skyriuje sulaukiate šiomis medžiagomis apsinuodijusių medikų? Taip. Kaip danguje, taip ir ant žemės. Medikai beveik visuomet apsinuodija sunkiau. O šie duomenys tik patvirtina senas tiesas, kad yra kelios profesijos, kurių atstovai daugiau linkę piktnaudžiauti įvairiausiomis psichoaktyviomis medžiagomis. Tai teisėsaugos pareigūnai, menininkai, mokytojai, na ir kaipgi be jų – medikai. Negaliu nepasinaudoti proga – turiu paklausti ir apie nelegalias psichoaktyvias medžiagas. Įsivaizduokime, kad politikai nutaria rekreaciniam vartojimui legalizuoti vieną iš šių nelegalių psichoaktyvių medžiagų: LSD, MDMA, tetrahidrokanabinolis, psilocibinas. Kurią patartumėte rinktis? Jokios. Jeigu tu ką nors legalizuoji, formuoji paklausą. Pasiūla formuoja paklausą ir vartojimą, o vartojimas – priklausomybę. Tą puikiai rodo legalaus narkotiko alkoholio pavyzdys. Esu nulinės tolerancijos šalininkas. Gerai, bet tarkime, kad viena tų medžiagų vis tiek bus legalizuota. Kurią rinktumėtės? Tuomet – psilocibinas. Viešojoje erdvėje daugelis narkotikų vaizduojami kaip panašus, absoliutus blogis. Suplakami tokie skirtingi narkotikai, kaip MDMA ir heroinas, tetrahidrokanabinolis ir, tarkime, kokainas. Tai labai skirtingos medžiagos, turinčios skirtingą poveikį, ir labai skirtingos priklausomybių požiūriu? Kas iš to. Tai tik sena kaip pasaulis bėda. Tie, kurie nori išbandyti viską – kontingentas, kuris dažniausiai pralošia. Paprastai tariant – nekišk pirštų į elektros kištukų lizdą. Kiši – šaus. Jeigu ne vienoje vietoje, tai kitoje. Tu gali kontroliuoti pradžią, bet ne pabaigą. Kartais man sako – parūkiau, ir nieko tokio. Arba – dvidešimt metų pučia, beveik kiekvieną dieną, ir nieko tokio. Nesąmonės. Jūs man nepasakokit, jūs man parodykit tą žmogų. Daug mačiau tokių. Gal jam ir nieko, lengviau gyventi. Bet keturių eilučių eilėraštuko išmokti jis nebegali. Dažnai man dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai sako – rūkau marihuaną ne vienerius metus, ir nieko tokio. Galbūt, dabar dar nieko tokio, bet gyventi norėsis ir keturiasdešimties, ir penkiadešimties metų. Sutinku, kad marihuana gali būti naudinga kaip vaistas, manau, ji atras medicinoje savo vietą. Bet tai vaistas, o ne pusryčiai, ir ne pietūs. Vaistai vartojami tam, kad nebūtų blogai, o ne tam, kad būtų gerai. Betgi pakaks apie psichoaktyvias medžiagas. Be jų, kuo dar apsinuodijama? Viena daugiausia apsinuodijimų sukeliančių medžiagų – smalkės. Turime problemų dėl dujinių katilų, net modernių. Esant tam tikram slėgiui, vėjo krypčiai ir greičiui, ventiliacijos srautai pasikeičia ir smalkės patenka atgal į namą. Nors šie apsinuodijimai dažniausiai baigiasi mirtimi, doras lietuvis, už katilą sumokėjęs keletą ar daugiau tūkstančių, tikrai neleis papildomų 50 litų smalkių jutikliui. Lietuva – drąsi šalis, koks kvailys čia pirks smalkių jutiklį? Trumpai apie vaistinius preparatus, kuriais daugiausia piktnaudžiaujama: Barbitūratai Barbitūratų kartais skiriama trumpam laikui, siekiant įveikti nemigą ar sumažinti nerimą. Ilgiau ar didesnėmis dozėmis vartojami šie vaistai gali sukelti priklausomybę, sutrikdyti atmintį ar sveiką nuovoką. Labai pavojingi, vartojami didesnėmis dozėmis. Mirtinai pavojingi, jeigu vartojami su alkoholiu. Benzodiazepinai ZET hipnotikai Mindaugas Savickas Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
Raminantys vaistai (Xanax ir kt.), veikiantys panašiai, kaip alkoholis. Daugelis vaistų, kurių sudėtyje būdavo barbitūratų, anksčiau buvo parduodami be receptų – pavyzdžiui, vadinamieji širdies lašai (Korvalol, Valokardin).
Centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai (Clonozepam, Clonopin ir kt.). Dažniausiai vartojami nerimui slopinti, miego korekcijai, traukulių šalinimui, įvairios kilmės abstinencijoms gydyti. Apsinuodijimai benzodiazepinu sudaro maždaug pusę visų apsinuodijimų psichoaktyviomis medžiagomis.
Į benzodiazepinus panašūs vaistai (Zopiclone, Stilnox, Hypnogen, Zolpidem), skiriasi trumpesniu eliminacijos pusperiodžiu ir, manyta, mažesne priklausomybe. Ilgiau vartojami sukelia rikošetines reakcijas – mieguistumą dieną ir nemigą naktį.
Sveikata
Skaityti daugiau
