Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo 2014 metų gruodžio 29 d. užregistruoti 3 žaizdų botulizmo atvejai (1 Norvegijoje, 2 JK) tarp švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojų.
ELPKC vertinimu, per trumpą laiką dvejose šalyse nustatyti botulizmo atvejai gali būti susiję su Clostridium botulinum sporomis užteršto heroino partija. Europos Sąjungos šalys turi būti budrios, nes susirgimai galimi ir kitose šalyse.
Žaizdų botulizmas yra reta botulizmo forma, kuri išsivysto Cl. botulinum bakterijų sporoms patekus į žaizdą, kur gaminamas toksinas. Žaizdų botulizmas pirmą kartą buvo aprašytas Niujorke 1982 metais. Nuo 2000 m. žaizdų botulizmo atvejų buvo užregistruota ir Europoje. 2000 – 2012 m. JK buvo užregistruoti 165 atvejai tarp švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojų, 2000-2009 Vokietijoje – 21 atvejis, Airijoje – 9 atvejai, Italijoje – 9 atvejai, Olandijoje – 1 atvejis.
Visų botulizmo formų simptomai yra panašūs. Ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga, sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo nuodo. Ligos metu pažeidžiama nervų sistema.
Pagal toksino, bakterijų arba sporų patekimo į žmogaus organizmą būdą žinomos kelios botulizmo formos, dažniausios - maisto kilmės, žarnyno, žaizdų.
Daugiau apie botulizmą skaitykite čia.
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyrius
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
