Tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t. t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas: nuodingus (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt.) ir nenuodingus (uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.). Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas.
Nuo vabzdžių įkandimo ir įgėlimo yra du apsisaugojimo būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas.
Repelentai naudojami individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai, lovos ar užuolaidos. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Efektyviausi repelentai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET (n,n-diethyl-meta-toluamidas). Tačiau repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – piktų nuodingų, kandančių ir geliančių vabzdžių (vapsvų, skruzdžių, širšių, bičių ) jie neatbaido. Jei po vabzdžio įkandimo yra tik vietinės reakcijos, profesionalios pagalbos dažniausiai neprireikia. Tačiau, jei pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kiti bendro negalavimo požymiai, įkandimo vietoje atsirado besiplečiantis paraudimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą. Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
Keletas patarimų, kaip išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais
www.sam.lt




