Vasaros atostogos neatsiejamos nuo iškylų gamtoje, vakarienių lauko kavinėse bei kulinarinių atradimų kelionėse, tačiau kartu šis laikotarpis gali tapti rimtu išbandymu virškinimo sistemai. Nors pilvo maudimas ar pykinimas dažnai laikomas tik laikinu nepatogumu, šie simptomai gali įspėti apie žarnyno infekcijas ar kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Specialistai pastebi, kad ignoruojami organizmo signalai bei netinkami savigydos būdai atostogas neretai priverčia užbaigti gydytojo kabinete.
Kodėl vasarą virškinimo sutrikimų padaugėja?
„Vilnelės klinikų“ gydytoja gastroenterologė prof. Dr. Ieva Stundienė pastebi, kad vasarą pacientų, besiskundžiančių viduriavimu, pilvo skausmu ar vėmimu, skaičius išauga. To priežastis – ne tik pakitusi mityba, bet ir karštis, kuriame maisto produktai genda gerokai greičiau.
„Aukšta oro temperatūra sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, todėl netinkamai laikomas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas tampa pagrindiniu infekcijų šaltiniu. Šiltuoju sezonu dažniau susiduriame su salmonelioze bei kampilobakterioze – infekcijomis, pasireiškiančiomis viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu ar pakilusia temperatūra,“ – pasakoja profesorė.
Kampilobakteriozė kartais pasireiškia ir itin stipriais pilvo skausmais, panašiais į apendicitą, ar krauju išmatose. Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama valgant žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus kiaušinius, paukštieną, mėsą, nepasterizuotus pieno produktus ar netinkamai laikytus patiekalus. Svarbu tai, kad užkrėstas maistas nebūtinai atrodo sugedęs – simptomai dažniausiai pasireiškia tik po kelių parų.
Pasak gydytojos, rizika susirgti padidėja iškylaujant gamtoje ar lankantis lauko renginiuose, kur užtikrinti saugų produktų laikymą bei higieną sudėtingiau. Dažniausiai užsikrečiama ragaujant nepakankamai iškepusią paukštieną ar kitą mėsą, taip pat valgant karštyje pastovėjusius gaminius, pavyzdžiui, mišraines ar desertus su kremu.
Dar viena grėsmė virškinimo sistemai – nesaugus vanduo iš nevalytų šulinių ar atvirų telkinių. Profesorė įspėja, kad maudynių metu netyčia gurkštelėjus ežero ar upės vandens, kyla rizika užsikrėsti žarnyno bakterijomis.
Atostogos užsienyje: kas kelia didžiausią riziką?
Nors keliaujant svetur pasireiškiantys simptomai – pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas – niekuo nesiskiria nuo patiriamų Lietuvoje, juos gali išprovokuoti mūsų organizmui nepažįstami sukėlėjai. Pasak prof. dr. I. Stundienės, užsienyje dažniau susiduriama su kitokiomis bakterijų atmainomis, pavyzdžiui, tam tikromis Escherichia coli. Todėl kai kuriais atvejais infekcija gali pasireikšti ryškesniais simptomais.
Svečiose šalyse infekcijos šaltiniu gali tapti nesaugus vanduo, gėrimams naudojami ledo kubeliai, blogai nuplautos salotos ar iš anksto supjaustyti vaisiai. Be to, karštame klimate dėl gausaus prakaitavimo organizmas skysčius praranda sparčiau, o dehidratacija gali dar labiau apsunkinti organizmo būklę, todėl būtina pasirūpinti tinkamo gerti vandens atsargomis.
„Jei negalavimai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pagalvoti ne tik apie bakterinę ar virusinę infekciją, bet ir apie pirmuonių sukeltas ligas, tokias kaip giardiazė. Taip pat svarbu suprasti, kad kelionė ar jos metu pasigauta infekcija gali išryškinti iki tol nepastebėtą lėtinę virškinimo sistemos ligą, pavyzdžiui, Krono ligą, kuri iki atostogų „snaudė“ organizme“, – aiškina profesorė.
Poilsio planus gali pakoreguoti ir per didelis atsipalaidavimas. Prof. dr. I. Stundienė pasakoja praktikoje susidurianti su atvejais, kuomet po atostogų svetur grįžusiems pacientams diagnozuojamas ūmus kasos uždegimas. Šis negalavimas neretai užklumpa „viskas įskaičiuota“ tipo viešbučių svečius, kurie kelionėje piktnaudžiauja alkoholiu. Gausus jo vartojimas tampa rimtu iššūkiu organizmui.
Savigydos klaidos: kodėl populiarūs būdai gali pakenkti?
Pajutus pirmuosius virškinimo sutrikimo simptomus, daugelis bando gydytis savarankiškai, tačiau prof. dr. I. Stundienė įspėja, kad kai kurie populiarūs metodai neveiksmingi ar net pavojingi. Pavyzdžiui, daugelio pirmasis pasirinkimas aktyvintoji anglis nėra pagrindinė priemonė kovojant su infekcija – ši priemonė nesunaikina sukėlėjų, o vartojant per daug tablečių gali sutrikti kitų tuo metu geriamų vaistų pasisavinimas.
Taip pat rekomenduojama vengti sulčių ar gazuotų saldžiųjų gėrimų, nes didelis cukraus kiekis gali dar labiau skatinti viduriavimą.
„Neretai daroma klaida – savavališkas antibiotikų vartojimas. Jei negalavimą sukėlė virusas, antibiotikai nepadės, tačiau gali padaryti žalos – išprovokuoti žarnyno uždegimą. Taip pat atsargiai reikėtų vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jei žmogus karščiuoja, jaučia stiprų pilvo skausmą ar išmatose pastebi kraujo, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju“, – atkreipia dėmesį profesorė.
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į dar vieną gajų mitą – esą stiprus alkoholis gali „dezinfekuoti“ virškinimo traktą. Iš tiesų, jis sukėlėjų nesunaikina, o tik papildomai dirgina virškinimo sistemą ir gali dar labiau pabloginti esamą situaciją.
Norint iš tiesų padėti organizmui, sunegalavus svarbiausia užduotis yra pasirūpinti skysčių ir mineralų pusiausvyra. Prof. Dr. I. Stundienė pabrėžia, kad gausiai viduriuojant ar vemiant vien vandens gali nepakakti, todėl rekomenduojama vartoti specialius rehidratacinius tirpalus. Tai viena pagrindinių priemonių, padedanti organizmui greičiau atsistatyti.
Nors dauguma žarnyno infekcijų per kelias dienas praeina savaime, profesorė įspėja neignoruoti tam tikrų organizmo signalų. Pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu rekomenduojama karščiuojant, išmatose pastebėjus kraujo ar jaučiant itin stiprų pilvo skausmą. Į specialistą reikėtų kreiptis ir tuomet, jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites – tai gali signalizuoti apie pirmuonių sukeltas infekcijas ar iki tol nepastebėtas virškinimo sistemos ligas.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. liepos 16 d.
Nuotrauka: autorių
Sveikata
Skaityti daugiau
