Saulėti paplūdimiai, egzotiška virtuvė, safariai, žygiai kalnuose ar pažintis su tolimų kraštų kultūra – kelionės praturtina mūsų gyvenimą ir dovanoja nepamirštamų įspūdžių. Tačiau kartu su lauktuvėmis kartais galima parsivežti ir tai, ko visai nesinorėtų – retą užkrečiamąją ligą.
Nors Lietuvoje tokios ligos registruojamos palyginti retai, dėl augančio tarptautinio turizmo ir verslo kelionių gydytojai vis dažniau susiduria su pacientais, kurių negalavimų priežastis gali slypėti neseniai aplankytoje užsienio šalyje.
Kada po kelionės reikėtų sunerimti?
Vertėtų kreiptis į gydytoją ir būtinai informuoti apie neseniai įvykusią kelionę tuomet, jei per kelias dienas ar savaites po kelionės pasireiškė:
- karščiavimas;
- stiprus nuovargis;
- galvos ar raumenų skausmai;
- viduriavimas;
- dusulys ar kosulys;
- odos bėrimai;
- padidėję limfmazgiai,
Svarbu prisiminti, kad kai kurių užkrečiamųjų ligų inkubacinis periodas gali trukti ne tik savaites, bet ir mėnesius, todėl net ir seniau įvykusi kelionė gali būti svarbi nustatant diagnozę.
Užkrečiamosios ligos kelionių metu – ne tik egzotiškuose kraštuose
Dalis žmonių mano, kad retos užkrečiamosios ligos gresia tik keliaujant į Afriką, Pietų Ameriką ar Pietryčių Aziją. Tačiau tam tikromis ligomis galima užsikrėsti ir Europos šalyse.
Pavyzdžiui, legioneliozė siejama su viešbučių, SPA centrų, kruizinių laivų ar kitų pastatų vandens sistemomis. Užsikrėtimas įvyksta įkvėpus smulkių vandens lašelių, kuriuose yra legionelių bakterijų.
Leptospiroze galima užsikrėsti maudantis ar užsiimant vandens sportu užterštuose vandens telkiniuose, ypač tropinio klimato regionuose arba vietovėse, kuriose dažni potvyniai.
Bruceliozė vis dar paplitusi kai kuriose Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse. Ši liga gali būti susijusi su nepasterizuotų pieno produktų vartojimu ar kontaktu su užsikrėtusiais gyvūnais.
Po kelionių užsienio šalyse taip pat registruojami choleros, dengės karštligės, maliarijos, beždžionių raupų, tuliaremijos ir kitų retų ligų atvejai.
Ar šios ligos nustatomos Lietuvoje?
Nors Lietuva nėra daugelio šių ligų endeminė teritorija, pavieniai jų atvejai registruojami kasmet.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika ar net keliasdešimt legioneliozės atvejų. Taip pat registruojami leptospirozės, tuliaremijos ir bruceliozės atvejai. Grįžusiems iš užsienio keliautojams periodiškai diagnozuojamos ir „importuotos“ ligos – dengės karštligė, maliarija bei kitos tropinės užkrečiamosios ligos.
Nors šių ligų atvejų skaičius nėra didelis, jų diagnostika reikalauja specializuotų laboratorinių tyrimų ir patirties, nes simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali priminti gripą, kvėpavimo takų infekcijas ar kitas dažniau pasitaikančias ligas.
Kaip nustatomos retos užkrečiamosios ligos?
Retų užkrečiamųjų ligų diagnostika dažnai primena detektyvinį tyrimą. Vien simptomų nepakanka – būtina įvertinti kelionės maršrutą, galimus rizikos veiksnius ir atlikti laboratorinius tyrimus.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekami įvairių retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimai. Priklausomai nuo įtariamos ligos, gali būti taikomi:
- mikrobiologiniai pasėliai;
- serologiniai tyrimai (antikūnų nustatymas);
- molekuliniai tyrimai;
- sukėlėjų identifikavimas ir tipavimas.
NVSPL yra pagrindinė specializuota laboratorija Lietuvoje, atliekanti retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų laboratorinę diagnostiką. Laboratorijoje atliekami bruceliozės, leptospirozės, tuliaremijos, juodligės, maro, choleros, legioneliozės ir kitų retų bakterinių ligų sukėlėjų tyrimai. Nors šios ligos Lietuvoje nustatomos nedažnai, jų diagnostikai būtini specializuoti tyrimo metodai, aukštos kvalifikacijos specialistai ir griežtų biologinės saugos reikalavimų laikymasis.
Kodėl svarbu nelaukti?
Daugelis retų užkrečiamųjų ligų yra sėkmingai gydomos, tačiau laiku nenustačius diagnozės gali išsivystyti sunkios komplikacijos.
Pavyzdžiui:
- leptospirozė gali pažeisti inkstus ir kepenis;
- legioneliozė gali sukelti sunkų plaučių uždegimą;
- bruceliozė gali pereiti į lėtinę formą ir tęstis mėnesius;
- kai kurios tropinės ligos gali progresuoti labai greitai.
Todėl gydytojams svarbi ne tik paciento sveikatos būklė, bet ir informacija apie keliones, aplankytas šalis, vabzdžių įkandimus, kontaktą su gyvūnais ar maudynes natūraliuose vandens telkiniuose.
Keliaukite drąsiai, bet grįžkite atsakingai
Dauguma kelionių baigiasi tik maloniais prisiminimais. Vis dėlto, jei po kelionės atsirado neįprastų simptomų, jų nereikėtų ignoruoti. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau nustatyti ligos priežastį, pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.
Šiuolaikinės laboratorinės technologijos suteikia galimybę tiksliai nustatyti net ir retus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. NVSPL atliekami specializuoti tyrimai padeda gydytojams patvirtinti ar paneigti įtarimus dėl retų ligų ir užtikrinti savalaikę pacientų priežiūrą.
Kelionės turėtų palikti prisiminimus apie aplankytas vietas, o ne apie ligas. Todėl grįžus iš užsienio ir pajutus neįprastus simptomus verta prisiminti, kad tiksli laboratorinė diagnostika yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant greitai pasveikti.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
