Tyrimų duomenys rodo, jog kas antras vyras ir apie 60 proc. moterų, išgyvenusių miokardo infarktą, po ligos turi sunkių seksualinių problemų. Anksčiau gyvenę aktyvų seksualinį gyvenimą daugelis ženkliai sumažina lytinių santykių skaičių, o kas dešimtas ligonis visai atsisako sekso iš baimės nepakenkti širdžiai.
Po ligos seksualinis aktyvumas sumažėja
JAV atliktame tyrime dalyvavo 1879 ligoniai, patyrę miokardo infarktą ir gydyti ligoninėje: moterų vidutinis amžius buvo 61,1, o vyrų 58,6 metų. Visi tiriamieji apklausti ir lygintas jų seksualinis aktyvumas prieš širdies infarktą ir po jo. Pagal tyrime naudotus kriterijus seksas reiškė bet kokius savanoriškus seksualinius santykius su bet kokios lyties partneriu.
Prieš ligą 12 mėnesių laikotarpiu seksualiai aktyvūs buvo 44 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Po miokardo infarkto per tą patį laikotarpį seksualiai aktyvių moterų sumažėjo iki 40 proc., o vyrų – iki 68 proc. Taip pat paaiškėjo, kad 48 proc. iki tol seksualiai aktyvių vyrų ir 59 proc. moterų stengėsi vengti lytinių santykių po ligos. 11 proc. vyrų ir 13 proc. moterų lytiniai santykiai po ligos nebeteikė jokio pasitenkinimo. Tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų ligoninėje buvo paklausta apie jų seksualinį gyvenimą ir atsakyta į jų klausimus.
Tyrime taip pat lygintas mirtingumas pacientų, po infarkto toliau turėjusių lytinius santykius, ir pacientų, kurie jų atsisakė. Lyginant kiekvieną mėnesį mirtingumas abiejose grupėse nesiskyrė. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ligoniai atsisakė lytinių santykių, buvo baimė, jog seksas po miokardo infarkto gali būti pavojingas.
Dvi Lietuvos pacientų grupės
„Tyrimo duomenys ir labai įdomūs, ir vertingi“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis. Jo patirtis rodo, kad Lietuvos pacientai, patyrę miokardo infarktą, gali būti skirstomi bent į dvi grupes.
„Pirma, tai tie, kurie buvo gydomi konservatyviai arba intervencinis gydymas taikytas pavėluotai (praėjus daugiau nei 6 valandoms nuo susirgimo miokardo infarktu pradžios).
Tokie pacientai, jei miokardo infarktas yra masyvus, dažniausiai ima kentėti nuo progresuojančio širdies nepakankamumo: jie greičiau pavargsta, jiems trūksta oro nedidelio fizinio krūvio metu, pagaliau atsiranda kojų tinimas. Galima pasakyti, kad Lietuvoje tokių pacientų yra gana nemažai, nors galimybė gydyti šiuolaikiškai yra, ja nemažai atvejų kol kas pasinaudojama pavėluotai. Man sunku įsivaizduoti tokius pacientus diskutuojant apie lytinį aktyvumą ar baimę dėl jo“, – pasakojo kardiologas.
Antrai grupei jis priskirtų tuos pacientus, kurie pirmosiomis valandomis nuo susirgimo pradžios patenka į intervencinės kardiologijos laboratoriją ir atlikus gydomąją intervenciją, besivystantis miokardo infarktas sustabdomas (užsikimšusi vainikinė arterija atkemšama per kateterį).
Pirmoji pacientų grupė, dr. A. Maksvyčio manymu, turi aktualesnių nei lytinis aktyvumas problemų. Antroji grupė galėtų būti tiriama lytinio aktyvumo aspektu, ir duomenys greičiausiai būtų būti panašūs į autuosius tyrimo metu JAV.
Nėra miokardo infarkto registro
Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pacientams pagalba ištikus miokardo infarktui, dar ne visada suteikiama laiku. Nors Lietuvoje yra trys centrai, kur gydomosios intervencinės procedūros atliekamos visą parą, ir dar dviejuose ši pagalba teikiama darbo dienomis, dalis ligonių patenka į šiuos centrus pavėluotai.
„Deja, iki šios neturime tikslaus miokardo infarkto registro, kuris leistų šią klastingą ligą gydyti labiau kryptingai ir išsaugoti ne tik daugiau gyvybių, bet ir grąžinti kuo daugiau žmonių į aktyvią būseną bei išvengti neįglumo“, – apgailestauja dr. A. Maksvytis.
Klausimų apie lytinį gyvenimą neužduoda
Dr. A. Maksvyčio patirtis parodė, kad pacientai, persirgę miokardo infarktu, labai retai užduoda klausimų dėl lytinio aktyvumo ir sunku esą komentuoti, kas dėl to kaltas – tradicijos, drovumas ar kas kita.
„Manyčiau, kad turime dar labai daug nuveikti, kad Lietuvos piliečiai, visų pirma, siektų sveikesnio gyvenimo būdo ir tokiu būdu mažintų tikimybę susirgti miokardo infarktu.
Antra, susirgę laiku kreiptųsi kvalifikuotos pagalbos. Kai šie klausimai bus išspręsti, manau, galėsime imti gilintis ir į pacientų lytinio aktyvumo peripetijas“, – sakė dr. A. Maksvytis.
Šaltinis
Lindau ST et al. Amer. J. Cardiol. 2012, 109, 10, 1439-44
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
