Gydytojai teigia, kad išplitus prostatos vėžiui, ligonį gali kankinti skausmai strėnose, nugaroje, tačiau šis vėžys yra klastingas, – kartais ligonis gali nejausti nieko blogo, o vienintelis atsinaujinusios ligos rodiklis gali būti nenoras užsiimti mėgstama veikla, motyvacijos nebuvimas. Prasta nuotaika turėtų paskatinti žmogų, kuris jau buvo gydytas dėl prostatos vėžio, pasitikrinti prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje.
Kolegų dėka yra gyvas
Palangiškis Vilius Matulinis su prostatos vėžiu gyvena nuo 2004-ųjų. Tada, eilinio sveikatos patikrinimo metu jo kraujo tyrimas parodė, kad yra padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis. Kiti tyrimai patvirtino įtarimus – vyras serga prostatos vėžiu, būtina kuo skubiau gydyti.
„Pasirinkau gydymą spinduliais, ir neapsirikau, – prisimena buvęs gydytojas.
Gydymo rezultatai buvo puikūs, tačiau po šešerių metų tyrimai parodė, kad liga atsigavo. Tada palangiškiui buvo skirtas gydymas hormonais. Tačiau dar po dvejų metų jie ėmė nebepadėti ir specialistams vėl teko sukti galvą, ką daryti. V. Matulionis teigia, jog jam buvo pritaikyta krioterapija, – gydymas šalčiu. „Prostata susitraukė ir dabar rentgenogramoje matyti tik mažas gumuliukas“, – pasakoja V. Matulionis. Tiesa, po procedūros buvo komplikacijų, tačiau specialistai greitai jas pašalino.
Dabar vyras tikina, kad jaučiasi gerai. „Kolegų urologų dėka esu gyvas ir apysveikis, – sako jis. – Sergant vėžiu svarbu viską daryti tiksliai ir laiku“.
Prasta savijauta
„Priešinės liaukos (prostatos) vėžys pagal dažnį vyrų onkologinė liga Lietuvoje, o Europoje – antroji. Didžiajai daugumai ligonių prostatos vėžį nustatome ankstyvos stadijos, bet apie 5 procentams vyrų, kuriems pirmąkart įtariamas prostatos vėžys, aptinkame metastazių. Vidutinis tokių ligonių, tai yra sergančių sistemiškai išplitusia prostatos karcinoma, išgyvenamumas yra 42 mėnesiai. O ligonius tikrai galime išgydyti,“ – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos urologijos skyriaus gydytojas dr. Mindaugas Danilevičius.
Ligoniai, sergantys išplitusia prostatos karcinoma, pasak gydytojo, dažniausiai skundžiasi skausmais strėnose, nugaroje, kartais juos kankina sunkesnis ir dažnas šlapinimasis ar šlapimo susilaikymas. Tačiau neretai jie yra ir apatiški, nenori užsiimti mėgstama veikla, neturi motyvacijos ką nors daryti. Tokia nuotaika gali būti ir pirmasis požymis, kad liga atsinaujino. Tuomet būtina atlikti PSA tyrimą. Geriau „be eiles“, nei per vėlai.
PSA rodiklis labai svarbus gydytojams.
„Jei ligonio prostatos specifinio antigeno rodiklis yra nuo 3,1 iki 4,0 ng/ml, jam rizika sirgti prostatos vėžiu siekia apie 26,9 proc. PSA yra vienintelis rodiklis, kuris naudojamas ne tik nustatant ligą, bet ir matuojant koks yra gydymo poveikis“, – teigia gydytojas.
Taip pat gydytojai, nustatydami ligą, čiuopia prostatą ir skiria radiologinius tyrimo metodus, – echoskopiją, dinaminę kaulų scintigrafiją, kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, kartais ir pozitronų emisijos tomografiją (PET).
„Dinaminė scintigrafija tai pagrindinis diagnostikos būdas, kuris leidžia nustatyti metastazes kauluose. Šis tyrimas skiriamas tuomet, kai didėja PSA rodiklis, nes tuomet didėja ir tikimybė, kad ligonis turės metastazes kauluose. O magnetinis rezonansas – pagrindinis tyrimo metodas, kuriuo nustatome metastazes vidaus organuose. Pozitronų emisijos tomografija tai vienas pažangiausių metodų, kuriuo nustatomas išplitęs prostatos vėžys“, – aiškina dr. M. Danilevičius.
Brangių vaistų pirkti nereikia
Jei net po daugelio metų, kurie praėjo po gydymo, liga atsinaujino, tai nereiškia, kad galima nuleisti rankas. Dabar yra daug gydymo būdų, kurie gali padėti, o kartais, jei vėžys neišplito, ir pasveikti.
Tačiau netgi jei yra metastazių, gydytojai turi didžiulį arsenalą priemonių, kurios leidžia tokiems vyrams kokybiškai gyventi.
Dr. M. Danilevičius teigia, kad vienas svarbiausių išplitusio prostatos vėžio gydymo metodų yra hormonų terapija. Ji skiriama tuomet, kai yra metastazių, ar neišplitęs vėžys yra labai agresyvus ar greitai progresuoja. Tokiam ligoniui papildomai gali būti skiriama ir spindulinė terapija, tuomet ilgalaikė hormonų terapija pradedama keli mėnesiai prieš spindulinę terapiją ir tęsiama iki 3 metų po spindulinės terapijos.
Taip pat ligoniui galima skirti kitų vaistų, vadinamųjų LHRH agonistų ar antiandrogenų, kurie sumažina testosterono gamybą organizme. Jei liga vis tiek plinta, tuomet skiriamas papildomas gydymas antiandrogenais. Vis dėlto ir taip gydant išsivysto vadinamasis kastracijai atsparus prostatos vėžys. Tokiam pacientui gydytojai skiria chemoterapinių vaistų, naujų hormonų gamybą blokuojančių medikamentų bei kaulines metastazes veikiančių preparatų.
„Chemoterapija ar gydymas naujais hormonų terapijos vaistais skiriamas tik nustačius metastazes, kai pacientas serga kastracijai atspariu prostatos vėžiu, – teigia dr. M. Danilevičius. – Dabar mokslas pateikia naujų įrodymų, kad chemoterapiją galima skirti anksčiau. Tai dar pailgins ligonio gyvenimą“.
Gydytojas pabrėžia, kad išplitusiu vėžiu sergantys ligoniai Lietuvoje gydomi taip pat, kaip ir Vakarų Europoje, ir gydymo rezultatai tokie pat geri kaip ir kitose šalyse. „Medikamentai kompensuojami, todėl šiuo metu pacientams nereikia pirkti brangiems vaistų“, – sako gydytojas.
Prostatos vėžys dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus pacientams, – vidutinis sergančiųjų amžiaus – 68 metai. Tačiau daugėja vyrų, kuriems šis vėžys nustatomas labai anksti – sulaukus keturiasdešimties.
Aušrinė Šėmienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
