Prieš rugsėjį verta pasirūpinti ir vaiko dantimis: specialistai pataria, kaip išvengti problemų ir odontologo baimės

Net jei vaikas nesiskundžia dantų skausmu, profilaktinė apžiūra prieš rugsėjį gali padėti užkirsti kelią didesnėms problemoms mokslų metu. Specialistės dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti vaiko burnos sveikata ir ką tėvai gali padaryti, kad vizitas pas odontologą būtų kuo sklandesnis.

Artėjant rugsėjui tėvai rūpinasi mokyklinėmis priemonėmis, drabužiais ir būreliais, tačiau į pasiruošimo mokyklai sąrašą ne visada patenka vaiko burnos sveikata. Specialistai primena, kad profilaktinė dantų patikra prieš prasidedant mokslo metams gali padėti laiku pastebėti problemas ir išvengti netikėto skausmo jau įsibėgėjus intensyviai mokyklos rutinai. 

Dantų problemos ne visada pastebimos iš karto – jos gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Todėl nereikėtų laukti, kol vaikas pradės skųstis skausmu. Profilaktinė apžiūra svarbi net ir tuomet, kai vaikas jaučiasi gerai, nes leidžia galimas problemas pastebėti dar ankstyvoje stadijoje. 

„Profilaktinės apžiūros metu galima pastebėti problemas dar ankstyvoje stadijoje ir jas išspręsti iki prasidedant intensyvesniam mokyklos ritmui. Tai padeda išvengti danties skausmo, trukdančio susikaupti mokykloje, ar skubaus vizito pas odontologą mokslų metu“, – sako Sandra Nemuraitė, odontologijos implantologijos klinikos „GMK klinika“ gydytoja odontologė.

Profilaktinės apžiūros metu gali būti nustatomas ne tik dantų ėduonis, bet ir apnašos, dantenų uždegimas, netaisyklingas sąkandis, dantų dygimo problemos ar ankstyvi emalio pažeidimai. Odontologas gali laiku pastebėti netinkamus burnos higienos įpročius, netaisyklingą liežuvio padėtį, kvėpavimą per burną ar rijimo problemas.

„Taip pat svarbu žinoti, kad pradinėse stadijose ėduonis gali nesukelti jokio skausmo. Tėvams verta atkreipti dėmesį į baltas, gelsvas ar tamsias dėmeles ant dantų, maisto strigimą, padidėjusį jautrumą šalčiui ar saldumynams, blogą burnos kvapą. Vis dėlto kartais jokių išorinių požymių gali ir nebūti“, – pastebi odontologė. 

Kasdienių įpročių svarba dantų sveikatai

Profilaktika nesibaigia vizitu pas odontologą – didelę reikšmę turi kasdieniai vaiko įpročiai namuose. Pasak gyd. odontologės S. Nemuraitės, viena dažniausių tėvų klaidų – per anksti manyti, kad vaikas jau gali visiškai savarankiškai pasirūpinti savo dantimis.

„Smulkioji motorika dar tik vystosi, todėl tėvų pagalba ir kontrolė iki 12 metų yra labai svarbi. Taip pat dažnai pamirštama tarpdančių priežiūra, naudojama per daug dantų pastos arba dantys valomi per trumpai. Svarbiausia suformuoti pastovią rutiną – dantis valyti du kartus per dieną, nepraleisti vakarinio valymo ir pasirūpinti tarpdančių higiena“, – pataria odontologė.

Dažniausiai vaikams rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas odontologą maždaug kas šešis mėnesius, tačiau vizitų dažnis priklauso nuo individualios burnos sveikatos būklės ir ėduonies rizikos. Reguliarūs vizitai leidžia problemas pastebėti anksčiau, kai gydymas būna paprastesnis ir vaikui komfortiškesnis.

Vaiko baimė gali prasidėti dar namuose

Visgi, net ir profilaktinis apsilankymas vaikui gali kelti nerimą. Baimė nebūtinai atsiranda dėl ankstesnės nemalonios patirties – ypač mažesni vaikai jautriai stebi suaugusiuosius ir iš jų mokosi, kas yra saugu, o kas – pavojinga.

„Vaiko santykis su odontologu dažnai pradeda formuotis dar namuose. Jei tėvai patys bijo odontologo, pasakoja apie skausmingas savo patirtis arba prieš vizitą daug kartų kartoja „nebijok“, vaikas gali suprasti, kad jo laukia kažkas grėsmingo, nors pats dar nėra patyręs nieko nemalonaus“, – sako psichologė Rūta Suchockaitė. 

Todėl prieš vizitą tėvams reikėtų vengti pernelyg didelio jo sureikšminimo. Vaikui galima ramiai paaiškinti, kad odontologas apžiūrės dantis ir patikrins, ar jie sveiki, tačiau nereikėtų iš anksto pasakoti daugiau, nei vaikui reikia žinoti.

Viena dažniausių tėvų reakcijų prieš vizitą – bandymas vaiką nuraminti frazėmis „nebijok“ ar „tikrai neskaudės“. Tačiau jos gali suveikti priešingai.

„Suaugusiajam frazė „nebijok“ gali skambėti kaip padrąsinimas, tačiau vaikas gali išgirsti visai kitą žinutę: vadinasi, čia yra ko bijoti. Panašiai veikia ir pažadas „tikrai neskaudės“. Mes negalime garantuoti, ką vaikas pajus, o jei jis patirs nors nedidelį diskomfortą, gali atsirasti jausmas, kad suaugusiuoju negalima pasitikėti“, – aiškina R. Suchockaitė.

Vietoje to vaikui galima pasakyti, kad vizitas gali būti neįprastas, tačiau gydytojas paaiškins, kas vyksta, o tėvai bus šalia. Jei vaikas nerimauja, verta išsiaiškinti, ko konkrečiai jis bijo – tai gali būti ne tik pati procedūra, o adata, garsas, skausmas, nepažįstama aplinka ar tiesiog nežinomybė.

„Kartais paaiškėja, kad vaikas bijo visai ne pačios procedūros. Kai žinome konkrečią baimę, galime ir padėti konkrečiai, – sako psichologė. – Vaikui taip pat gali padėti aiškumas ir kontrolės jausmas – galimybė užduoti klausimus, žinoti, kas vyks, susitarti su gydytoju dėl sustojimo signalo ir nebūti skubinamam. Jei baimė labai stipri, reikėtų judėti mažais žingsniais.“

Teigiamas vaiko santykis su odontologu formuojasi palaipsniui. Jei pirmosios patirtys susijusios su profilaktika, pažintimi ir paprasta apžiūra, vaikui lengviau suprasti, kad apsilankymas odontologo kabinete yra įprasta sveikatos priežiūros dalis, o ne vieta, į kurią einama tik tada, kai atsitiko kažkas blogo.

„Mūsų tikslas neturėtų būti užauginti vaiką, kuris niekada nieko nebijo. Tikslas – padėti jam užaugti žmogumi, kuris moka pasirūpinti savo sveikata net tada, kai kartais jaučia nerimą“, – reziumuoja psichologė.