Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai medžiotojams primena, kaip išvengti užkrečiamųjų ligų, kurias platina laukiniai gyvūnai. Kita parazitinė liga, kuri cirkuliuoja laukinėje gamtoje yra echinokokozė. Ši liga yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje paplitusios dvi kaspinuočių rūšys: Echinococcus granulosus ir Echinococcus multilocularis. ULAC duomenimis, Lietuvoje 2009–2013 m. užregistruota 133 echinokokozės atvejai. Per aštuonis šių metų mėnesius užregistruota 17 naujų šios ligos atvejų. Daugiau apie trichineliozę skaitykite čia. Image: FreeDigitalPhotos.net
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurios raumenyse yra trichinelių lervų.
ULAC duomenimis, per paskutinius penkerius metus (2009–2013 metus) buvo užregistruoti 282 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų du pavieniai ir 18 protrūkių. 2014 m. sausio–rugpjūčio mėn. užregistruota 20 atvejų.
Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą kiaulieną ir šernieną. Protrūkių priežastis dažniausiai yra smulkiuose namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. 2009–2013 m. duomenimis 55,5 proc. visų protrūkių įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos. Šerniena yra antra labiausiai paplitusi trichineliozės priežastis Lietuvoje (33,3 proc.). 2009 metais viename židinyje trichinelioze susirgo 107 asmenys, vartoję maistui infekuotą trichinelėmis šernieną.
Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?Žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną. Visa skerdiena turi būti tikrinama dėl trichineliozės. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama.Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės žiemai subėgdamos į gyvenamuosius namus, pavasarį – į laukus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams, ir atvirkščiai. Todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus, nuo kurių dažniausiai ir užsikrečia kiaulės, nutrijos ir kiti gyvūnai.Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.
Didesnis sergamumas echinokokoze registruojamas kaimuose, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys.
Žmogus užsikrečia, kai echinokokų kiaušinėliai per burną patenka į virškinimo traktą. Kiaušinėliai į burną gali patekti nuo užterštų rankų glostant echinokokoze užsikrėtusius šunis, nuo užterštų daržovių, salotų, vaisių, uogų (taip pat ir miško uogų), geriant vandenį iš gamtinių vandenviečių, nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų) lupant ar apdorojant jų kailius.
Norint išvengti šios ligos būtina:Plauti rankas prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų.Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos.Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose.Kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir reguliariai dehelmintizuoti. Užsikrėtusių echinokokoze šunų išmatas sudeginti arba saugiai tvarkyti kitu būdu.Tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti ir kt.).
Daugiau apie echinokokozę skaitykite čia.
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologe
Aušra Bartulienė
Sveikata
Skaityti daugiau
